Nemėžis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S #1. {{tl|Ltgyv}}, {{tl|Vietovardis}} Infolentelių atnaujinimas straipsniuose (x rajono savivaldybė), |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 16:
}}
'''Nemėžis''' – gyvenvietė [[Vilniaus rajonas|Vilniaus rajone]], prie geležinkelio į pietryčius nuo [[Vilnius|Vilniaus]]. [[Nemėžio seniūnija|Seniūnijos]] centras, 6 seniūnaitijos. Yra [[Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko vidurinė mokykla|R. Kalinausko vidurinė mokykla]], biblioteka, paštas (LT-13034). Stovi totorių mečetė (pastatyta 1909 m.), išlikęs [[Nemėžio dvaras|dvaro]] pastatų ansamblis, kapinės.
==Istorija==
[[Vaizdas:Nemezis Manor.jpg|thumb|left|200 px|Nemėžio dvaro rūmai]]
Nemėžio pavadinimas žinomas dar nuo [[Vytautas|Vytauto Didžiojo]] laikų. Čia jis [[1397]] m. apgyvendino totorius, kurių palikuonys gyvena ir dabar. [[1684]] m. Nemėžio [[totoriai]] tarnavo Lietuvos kariuomenės pulkuose, kovojusiuose prieš turkus. Iš to meto išlikęs totoriaus Romano Dovidovino testamentas: turkų sunkiai sužeistas, jis prašė savo brolio palaidoti jį mylimajame Nemėžyje. XIV a. Nemėžyje jau buvo kunigaikščių rūmai - Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Julijonos vasaros rezidencija. Čia Julijona ir mirė. XIV a. Nemėžis minimas kaip valsčius (pavietas). Karui jis turėjo atsiųsti 92 riterius.
[[1794]] m. Nemėžyje susibūrė sukilėlių pulkas, kuriam vadovavo pulkininkas inž. [[Jokūbas Jasinskis]]. [[Balandžio 23]]-ąją, susivienijęs su kitais pulkais, Jasinskis puolė caro kariuomenę ir puolė [[Vilnius|Vilnių]]. Sukilėlių tradicijos išliko. [[1863]] m. buvęs prūsų kariuomenės pulkininkas Lepelskis Nemėžyje surinko sukilėlių būrį, kuris vėliau kovėsi su caro kariuomene [[Rūdiškių miškai|Rūdiškių miškuose]]. [[1863 sukilimas|1863 metų sukilime]] dalyvavo ir Nemėžio totoriai, kuriems vadovavo [[Samuelis Ulanas]].
Nemėžį valdė ir čia gyveno bajorai [[Sapiegos]]. Apie 1830-uosius metus iš Sapiegų Nemėžį perėmė grafas [[Benediktas Tiškevičius]], buvęs Kauno gubernijos maršalka. Manoma, kad apie [[1840]]–[[1856]] metus grafas pastatė [[Nemėžio dvaras|vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmus]] ir kitus su jais kompoziciškai susijusius pastatus.
Priešais rūmus, ilgame vidiniame ūkinės paskirties kieme, stovėjo žirgų arklidės, dalis jų išliko iki šių dienų. [[1914]] metais Nemėžio dvarą, kurį sudarė Juodasis, Bareikiškių, Šveicarų, Rudaminos ir Dolinos polivarkai, įsigijo [[Mykolas Bochovicas]]. Tai buvo šių žemių paskutinis savininkas.
[[1939]] m. visi meno kūriniai ir istorinę vertę turintys daiktai buvo nacionalizuoti ir išgabenti. Dalis jų pateko į Vokietiją.
{{adm
|XVI a.|[[Nemėžio valsčius|Nemėžio valsčiaus]] centras
|sovietmetis|[[Nemėžio apylinkė]]s centras
|nuo [[1995]] m.|[[Nemėžio seniūnija|Nemėžio seniūnijos]] centras}}
Prieš karą gyvenvietės pavadinimas buvo moteriškos giminės – '''Nemežė'''.
== Nemėžio totoriai ir mečetė ==
eilutė 35 ⟶ 47:
Nemėžio kapinėse turtingesnių žmonių (žemvaldžių) kapai aptverti medinių ar geležinių statinių tvora. Antkapių forma priklauso nuo mirusiojo giminės turtingumo. Ant vargšų kapų paprastai statomi netašyti lauko akmenys be užrašų, turtingesniųjų kapus ženklina tie patys akmenys su užrašais, turtingųjų – gludinti antkapiai su puošniomis epitafijomis. Beje, totorių kapinėse ant antkapių negalima kalti mirusiųjų portretų.
==Žymūs žmonės==
Nemėžis buvo mėgstama [[VU|Vilniaus universiteto]] studentų, kurie buvo nusiteikę prieš caro valdžią, t. y. [[filomatai|filomatų]], susitikimų vieta. Tarp jų buvo [[Adomas Mickevičius]], [[Tomas Zanas]], [[Onufrijus Petraškevičius]], [[Jonas Čečiotas]] ir kt.
1823–1832 m. Nemėžyje gyveno ir dirbo [[VU|Vilniaus universiteto]] Astronomijos observatorijos direktorius prof. [[Piotras Slavinskis]]. Pas jį dažnai svečiuodavosi astronomas ir matematikas J. Sniadeckis, botanikas St.Judzilas ir garsus architektas K. Podčašinskis ir kt.
{{ltunavigacija
eilutė 50 ⟶ 68:
== Nuorodos ==
* [http://www.miesteliai.lt/miestas/nemezis.html Miesteliai.lt]
{{VLNgyv}}
| |||