Kraujo plazma: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Jouli (aptarimas | indėlis)
{{anatom-stub}}
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 1:
'''Kraujo plazma''' – skystoji [[kraujas|kraujo dalis]], sudaranti 55 % kraujo tūrio. Gelsvai žalsvos spalvos. Kraujo plazma perneša biologiškai aktyvias medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, lemia organizme cirkuliuojančio skysčio tūrio pastovumą, šarmų ir rūgščių pusiausvyrą. Plazmos laboratorinis tyrimas padeda diagnozuoti ligas. Natūralios kraujo plazmos ir jos įvairių komponentų perpilama, kai organizme smarkiai sumažėja cirkuliuojančių skysčių tūris, kai kraujyje sumažėja baltymų, nukraujavus. Perpilant kraujo plazmą ar jos komponentus, donoro ir recipiento kraujo grupės neturi sutapti.
 
== Sudėtis ==
Plazmą sudaro:
* [[vanduo]] 90 %
* [[baltymai]] (7-8 %) – lemia kraujo plazmos klampumą atlieka buferinę, imuninę ir pernašos funkcijas. Plazmos baltymai skirstomi į tris frakcijas:
** [[albuminai|albuminus]] 55 %
** [[globulinai|globulinus]] 38 %
** [[fibrinogenas|fibrinogeną]] 7 %
* [[organinės medžiagos]] (1,1 %) – suteikia kraujui lipnumą.
* [[neorganinės medžiagos]] (0,9 %) – nulemia kraujo plazmos osmosinį slėgį, kuris yra apie 7,9 a
 
Pastovią plazmos elektrolitų koncentraciją palaiko [[inkstas|inkstai]]. Izotoninis plazmos tirpalas apibūdina osmosiškai aktyvių dalelių visumą, ir jo osmoliariškumas lygus 300 mosmol/l. Ši reikšmė atitinka 7,3 atmosferos osmosinį slėgį, kuris būdingas 0,9 % NaCl tirpalui. Plazmos ir audinių skysčio joninė sudėtis beveik vienoda, tačiau plazmoje yra daugiau baltymų, kuriems kraujagyslių sienelės beveik nepralaidžios.
 
Daugelis kraujo plazmos baltymų yra gaminami [[kepenys]]e. Daugiausia yra [[albuminas|albuminų]] (60 % visų plazmos baltymų) ir [[globulinas|globulinų]], kurių [[molekulinė masė]] daug didesnė nei albuminų. Plazmos baltymai sudaro 25 mmHg koloidų osmosinį slėgį ([[onkotinis slėgis|onkotinį slėgį]]). Jis yra didesnis nei audinių skysčio, nes stambiamolekuliniai baltymai nepraeina pro kapiliarų endotelį. Sumažėjus plazmos koloidų osmosiniam slėgiui, skystis pereina iš kraujagyslių į audinių (intersticinį) tarpą (atsiranda patinimai, [[badavimo edema]]) arba į tuščiavidures kūno ertmes, pvz., kaupiasi pilvo ertmėje ([[badavimo ascitas]]).
 
<center>