Laisvasis imperijos miestas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Straipsnis 'Imperijos miestas' pervadintas į 'Laisvasis imperijos miestas': pagal straipsnį originalo kalba, vienodinant terminiją... |
papildymai |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Holy Roman Empire 1648 Imperial cities.png|thumb|250px|Šventosios Romos imperijos laisvieji miestai 1648 m.]]
[[Vaizdas:Lübeck Holstentor.jpg|thumb|250px|Laisvasis imperijos miestas nuo [[1226]] m. [[Liubekas]]]]
'''
paskesnieji - laisvaisiais miestais (''Freie Stadt''). Visi šie miestai nuo XV amžiaus bendrai vadinami laisvaisiais ir imperijos miestais („Freie und Reichsstädte“), iš ko šnekamojoje kalboje susiformavo laisvojo imperijos miesto sąvoka (''Freie Reichsstadt''), nors tik dalis šių miestų buvo ir laisvieji, ir imperijos miestai. Terminas ''laisvieji imperijos miestai'' dažniausiai vartotas pakaitom su terminu ''imperijos miestai'', bet formaliai pirmųjų buvo tik 7: [[Bazelis]], [[Strasbūras]], [[Špejeris]], [[Vormsas]], [[Maincas]], [[Kelnas]] ir [[Regensburgas]], t. y. tie, kurie išsikovojo nepriklausomybę ir nuo bažnytinių senjorų. Kiti vadinti imperijos miestais. ▼
== Istorija ==
▲Terminas ''laisvieji imperijos miestai'' dažniausiai vartotas pakaitom su terminu ''imperijos miestai'', bet formaliai pirmųjų buvo tik 7: [[Bazelis]], [[Strasbūras]], [[Špejeris]], [[Vormsas]], [[Maincas]], [[Kelnas]] ir [[Regensburgas]], t. y. tie, kurie išsikovojo nepriklausomybę ir nuo bažnytinių senjorų. Kiti vadinti imperijos miestais.
[[Viduramžiai]]s laisvojo miesto statusą gaudavo dėl įvairių priežasčių: gavo jį kaip dovaną, išsipirko, išsikovojo ginklu ar uzurpavo per anarchijos laikus. Daug imperijos miestų buvo Vokietijos pietuose ir šiaurėje. Jų vidaus [[savivalda]] skyrėsi, bet visus valdė [[miesto taryba]] (''Rat''). Imperijos miestas turėjo daug privilegijų, kai kurie ([[Liubekas]], [[Niurnbergas]], [[Augsburgas]]) faktiškai buvo [[valstybė]]s valstybėje: skelbė karus, sudarydavo taiką. Imperijos miestai susivienydavo į sąjungas, kurios darė didelę įtaką [[XIII a.]] – [[XV a.]] [[Vokietijos istorija]]i. [[1489]] m. Frankfurto suvažiavime jiems pripažinta teisė siųsti atstovus į imperijos suvažiavimus.
| |||