Dirvožemis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
||
Eilutė 22:
Dirvožemio savybės priklauso ir nuo jo ''struktūringumo'' – gebėjimo susiskaidyti į įvairaus dydžio bei formos grumstelius. Pagal tų grumstelių formą skiriamos įvairios dirvožemių struktūros: tarpinė, riešutinė, grūdinė, plytelinė, plokštelinė ir kt. Kai kurių dirvožemių skirtingi horizontai turi savą struktūrą. Lemiami struktūringumo veiksniai yra dirvožemio [[koloidas|koloidai]] (0,0001 mm), kurie suklijuoja dirvožemio daleles į atskirus struktūrinius agregatus, ir [[kalkės]], suteikiančios jiems patvarumo. Didesniu strukūringumu pasižymi sunkesni, o mažesniu – lengvesni dirvožemiai.
Dirvožemio ''poringumu'' vadiname bendrą visų jame esančių porų bei tarpelių tūrį, išreikštą dirvožemio tūrio procentais. Didžiausias poringumas būdingas viršutiniams dirvožemio sluoksniams – 50-70 % (durpių – 90 %), o mažesnis – 35-50 % – gilesniems.
Iš dirvožemio ''fizinių - mechaninių savybių'' svarbiausios yra ''plastiškumas, brinklumas'' ir ''rišlumas'':
Eilutė 110:
=== Dirvožemio mechaninė sudėtis ===
Lietuvos dirvožemiai susidarė ant jūrinių, upinių, ledyninių, vėjinių nuogulų. Šių nuogulų nevienodas karbonatingumas, jos skiriasi augalams reikalingų maisto medžiagų elementais. Karbonatingiausia gimtoji uoliena yra Vidurio Lietuvoje ([[karbonatas|karbonatų]] iki 30 %), mažiausia yra [[Aukštaitijos aukštuma|Aukštaitijos aukštumų]] nuogulose, o mažiausiai – [[Žemaičių aukštuma|Žemaičių]] ir [[Medininkų aukštuma|Medininkų]] aukštumų nuogulose. Pagal mechaninę sudėtį Lietuvoje vyrauja priesmėliai, priemoliai, [[smėlis|smėliai]] bei [[molis (uoliena)|moliai]].
Dirvožemio mechaninė sudėtis turi labai didelę reikšmę dirvožemių susidarymui, taip<br /> pat dirvožemių naudojimui [[žemės ūkis|žemės ūkio]] gamybai. Nuo mechaninės sudėties priklauso<br /> beveik visos dirvožemių fizinės ir fizinės - mechaninės savybės: tankumas, drėgmės imlumas, laidumas [[vanduo|vandeniui]], [[oras|oro]] bei šilumos režimai ir kt.
| |||