Klaipėdos senamiestis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas |
S typos |
||
Eilutė 3:
[[Vaizdas:Klaipėdos senamiestis dabar.jpg|thumb|right|300px|Klaipėdos senamiestis dabar]]
'''[[Klaipėda|Klaipėdos]] senamiestis''' išskirtinis iš visų Lietuvos didžiųjų miestų [[senamiestis|
Klaipėdos senamiestyje yra Senoji (Pirmoji) perkėla, [[Klaipėdos dramos teatras|Dramos teatras]] ir [[Teatro aikštė]], Parodų rūmai, [[Klaipėdos pilis|Pilies muziejus]], [[Mažosios Lietuvos istorijos muziejus]], Evangelikų liuteronų maldos namai, Etnokultūros centras, [[Kalvystės muziejus]], Turgaus aikštė.
Eilutė 15:
Įspūdingosios architektūros likučiai - tai iš Vokiečių ordino laikų likęs taisyklingas gatvių tinklas, senoji fachverkinės konstrukcijos architektūra, būdinga Vokietijos miestams, bei išlikę XVII-XVIII a. Klaipėdos tvirtovės gynybinių įtvirtinimų fragmentai. Čia yra Senoji (Pirmoji) perkėla, Dramos teatras ir Teatro aikštė, Parodų rūmai, Pilies muziejus, [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] istorijos muziejus, Laikrodžių muziejus, Evangelikų liuteronų maldos namai, Etnokultūros centras, Kalvystės muziejus, Turgaus aikštė. Tarp [[Simonas Daukantas|S. Daukanto]] ir Liepų gatvių yra [[1977]] m. senųjų, pokario metais sunaikintų, kapinių vietoje įkurtas [[Klaipėdos skulptūrų parkas|skulptūrų parkas]], vėliau buvo pervadintas [[Martynas Mažvydas|Martyno Mažvydo]] vardu.
Tarp išlikusių 1262-1263 metų dokumentuose parašyta, kad Klaipėda buvo
== Senamiesčio likimas ir dabartinė situacija ==
Eilutė 26:
Tuo pat metu Miestiečių iniciatyvinė grupė teigia, kad sovietinių laikų silikatinių plytų dėžutės yra didesnė vertybė negu prieškario laikų statiniai, nes dabar dažniau griauna prieškario laikų statinius, o ne sovietines dėžutes. Sovietmečiu ilgus dešimtmečius senieji statiniai buvo griaunami iš ideologinių išskaičiavimų. Dabar griaunama iš kitų išskaičiavimų, daugiausiai iš materialinių sumetimų. Miestiečiai bando imtis priemonių išsaugoti nors buvusį vandens malūno pastatą, esantį Bangų g. ir Gluosnių skersgatvio kampe, priešais [[Trinyčių ežeras|Trinyčių tvenkinį]] (buvusį ''Malūno''). Palyginti dar neseniai buvo bandoma apginti buvusio Vitės kvartalo likučius, tačiau nesėkmingai. Klaipėdos Policijos įtarimu Naujojo Uosto, Gegužės ir M. Šerniaus gatvių aplinkoje likę keli statiniai visi paeiliui buvo padeginėjami, turint tikslą, kad jie greičiau būtų nugriauti. Kurį laiką bandoma žaisti, vaizduojant pastatų apsaugą, užmūrijant durų ir langų angas, aptveriant tvorelėmis su užrašu „Privati valda“. Bet visų tų, saugomų objektų likimas, buvo vienodai liūdnas. Ant pirmosios miesto bažnyčios pamatų ties Jono kalnelio šiauriniu galu, numatoma statyti šiuolaikiškos architektūros viešbutį. Turgaus gatvėje numatoma statyti naują šv. Jono bažnyčią ant buvusios senosios bažnyčios pamatų, kurios tūris ir bokšto aukštis bus gerokai mažesni už senosios bažnyčios matmenis, o ir pati naujos bažnyčios išvaizda gerokai skirsis nuo prieškarinės bažnyčios. Anksčiau tai buvo viena didžiausių mieste bažnyčių su vaizdingu bokštu.
[[Kategorija:Klaipėda]]
|