[[Vaizdas:China_Warring_States_Period.jpg|thumb|left|Kariaujančių valstybių laikotarpis]]
Nesiliaujant karams, ilgainiui iškilo septynios stipriausios valstybės: [[HanHanas]] karalystė({{zh||Han]]|Han}}), [[Vei]] (''{{zh||Wei''|Vei}}), [[Džao]] (''{{zh||Zhao''|Džao}}) (pastarosios trys susidarė iš suskilusios ankstesnės [[DžinDzinas]] (''{{zh||Jin''|Dzin}}) valstybės), [[Jan|Janas]] (''{{zh||Yan''|Jan}}), [[Či]] (''{{zh||Qi''|Či}}), [[Ču (Kinija)|Ču]] (''{{zh||Chu''|Ču}}) ir [[Čin]] (''{{zh||Qin''|Čin}}). Karų pobūdis pasikeitė – dabar jau buvo kariaujama siekiant užgrobti kitą valstybę. Šis periodas vadinamas Kariaujančių valstybių laikotarpiu (tradiciniai rašmenys: 戰國時代; supaprastinti rašmenys: {{zh|战国时代; pinyin: |Zhànguó Shídài|Džanguo Šidai}}). Nors šių valstybių valdovai vis dar laikė save Džou dinastijos valdovui pavaldžiais kunigaikščiais ''gong'' ({{zh|公|gong|gong}}), vienas po kito jie ėmė save vadinti tuo pačiu titulu kaip ir Džou valdovas – [[vangas (titulas)|vangvangas]] ({{zh|王 ''|wáng''|vang}}).
Kariaujančių valstybių periodu paplinta geležiniai ginklai. Apsisaugoti nuo klajoklių iš šiaurės puolimų imamos statyti sienos – būsimosios [[Didžioji kinų siena|Didžiosios sienos]] pirmtakės. Šiam laikotarpiui taip pat būdingas intelektualinio gyvenimo suklestėjimas, kuriasi filosofinės mokyklos. Svarbiausios iš jų: [[konfucianizmas]], [[daoizmas]], [[legizmas]], [[moizmas]].
