Albanijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

83 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
S
Kalnuotas kraštas. 29% šalies paviršiaus pakilę per 1000 m virš jūros lygio, 30% yra žemiau 300 m virš jūros lygio. Vidutinis šalies aukštis 714 m virš jūros lygio.
 
Trys pagrindinės paviršiaus formos – kalnai šiaurėje, rytuose ir pietryčiuose, kalnagūbriai ir aukštumos viduryje, kalvota ir slėniuota lyguma pajūryje. Šiaurėje ~100 km ilgio Dinarų kalnų pietinis asyvas Albanijos Alpės, arba [[Dukaginas]] – jauni [[Alpinė kalnodara|alpinės kalnodaros]] kalnai, sudaryti iš [[Klintis|klinčių]] ir [[Dolomitas|dolomitų]], su giliais tarpukalnių slėniais; kai kuriuos viršūnės per 2500 m virš jūros lygio. Šiaurės rytuose Vargu masyvas, rytuose kalnagūbriai: Kreštesas, Alamanas, Šebenikas. Krešteso kalnagūbryje Korabo viršūnė , 2764 m virš jūros lygio – aukščiausia Albanijoje, pasienyje su [[Makedonija]]. Pietryčiuose Pindo kalnų šiaurinės atšakos Pino kalnai ir derlingos Korčės ir Kolonės įdubos. Iš pietryčių į šiaurės vakarus kalnai suskaidyti tektoniniais pažemėjimais; jais teka svarbiausios Albanijos upės.
 
Albanijos viduryje stūkso aukštumos ir kalnagūbriai, suskaidyti gilių slėnių. Svarbiausi kalnagūbriai iš šiaurės į pietus: [Mirditė, Skanderbeutas, Polisis, Tomoris, Gribė, Nemerckė, Gjerė.
 
Iki 300 m virš jūros lygio aukščio 20–50 km pločio Albanijos pajūrio lyguma nuo [[Škoderio ežeras|Škoderio ežero]] šiaurėje iki Vlioros įlankos pietuose. Siaura 50 km ilgio pietinė pakrantės juosta dėl švelnios gamtos ir klimato vadinama [[Albanijos Rivjera]].
 
== Klimatas ==
1 218

pakeitimų