'''Satemizacija''' - dalies kalbų, šiuo atveju - [[indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių]], fonetinė ypatybė, kai [[indoeuropiečių prokalbė]]s minkštieji priebalsiai k, g yra virtę š, ž. Tolimesnė raida - š, ž < s, z (šis tolimesnis virsmas įvykęs visose [[slavų kalbos]]e, taip pat [[prūsų kalba|prūsų]] ir kitose paliudytose mirusiose [[baltų kalbos]]e bei dabartinėje [[latvių kalba|latvių kalboje]]). [[Lietuvių kalba]], priklausanti rytų baltų grupei, išlaikė senesnį tarimą, t. y. š, ž nevirto s, z. Pavyzdžiai: lietuvių ''la'''š'''i'''š'''a'', latvių ''la'''s'''is'' taip patir prūsų '''la'''s'''a'''s'''o''' "t.p.", {{ru|la}}'s'''o'''s'''''' taip pat lietuvių '''''ž'''irnis'', latvių '''''z'''irnis'' taip patir prūsų '''''z'''irnis'' "grūdas", {{ru|}}'z'''erno'' „grūdas“. Manoma, kad satemizacija prasidėjo [[indoiranėnai|indoiranėnų]] areale, t. y. dabartinio Irano, Afganistano, Pakistano ir indoeuropietiškų Indijos dialektų, besiribojančioje su iranėnais, teritorijoje. Todėl šis lingvistinis terminas ir yra paimtas iš indoiranėnų žodžio ''satem'' - „šimtas“. Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės lotynų kalbos žodį ''centum'' (sk. kentum - „šimtas“) vadinamos ''kentuminėmis''.
