Diakritiniai ženklai: Skirtumas tarp puslapio versijų

706 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
nėra keitimo aprašymo
No edit summary
__NOTOC__
{{Diakritiniai ženklai}}
'''Diakritiniai ženklai''' yra prie [[raidėfonograma|raidžiųfonogramų]] pridedami nedideli ženklai – taškeliai, brūkšneliai, kabliukai ir pan., kurie žymi ypatingą tarimą arba kirčiavimą nuo kitų panašių žodžių. Žodis „diakritinis“ kilęs iš [[graikų kalba|graikiško]] διακρητικός, kuris reiškia „skiriamasis“.
 
Diakritiniai ženklai būna virš arba po fonogramos, nors kai kurie galimi ir kitose vietose.
Diakritiniai ženklai būna virš arba po raidės, nors kai kurie galimi ir kitose vietose. Bet ne visi atskiri ženklai yra diakritiniai. Pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] taškeliai ant ''i'' ir ''j'' nėra diakritiniai ženklai, o tų raidžių dalys. Bet būna taip, kad vienoje kalboje ženklas yra diakritinis, o kitoje ne. Pavyzdžiui, [[Portugalų kalba|portugalų]], [[Ispanų kalba|ispanų]] ir [[Katalonų kalboje|katalonų]] kalbose ''u'' ir ''ü'' yra kaip paprastos raidės, o [[Estų kalba|estų]], [[Vengrų kalba|vengrų]], [[Turkų kalba|turkų]] ir [[Azerių kalba|azerių]] kalbose jos laikomos specifinėmis.
== Įvairovė ==
 
Diakritiniai ženklai naudojami įvairiose fonografinėse rašto sistemose: [[abėcėlė]]se, [[abugida|abugidose]], [[abdžadas|abdžaduose]] ir skiemeninėse abėcėlėse.
== Diakritiniai ženklai ==
=== Abėcėlių diakritiniai ženklai ===
Daugiausia diakritinių ženklų turi [[lotynų raštas]]. Čia labiausiai paplitę šie ženklai:
 
* ( · ) [[taškas (diakritinis ženklas)|taškas]]:
* (:) [[dvitaškis]]
* (–) [[brūkšnelis]]
 
== Diakritiniai ženklai lietuvių kalboje ==
 
[[Lietuvių kalba|Lietuvių kalboje]] naudojami [[kairinis kirtis|kairinis]] ir [[dešininis kirtis|dešininis]] kirčiai bei [[tildė]], kad [[žodynai|žodynuose]] parodytų teisingą žodžio kirčiavimą. Raidės su [[paukštelis (diakritinis ženklas)|paukšteliais]] (''č, š'' ir ''ž'') laikomos kaip atskiros raidės nuo ''c, s'' ar ''z'' ir yra savarankiškos rikiavime. Raidės su [[nosinė (diakritinis ženklas|nosinėmis]] (''ą, ę, į'' ir ''ų''), [[brūkšnelis (diakritinis ženklas)|brūkšneliais]] (''ū'') ir [[taškelis (diakritinis ženklas)|taškeliais]] (''ė'') taip pat yra laikomos savarankiškomis, bet rikiavime neturi savarankiškumo.
Raidės ''Ų ir Ę'' lietuvių kalboje naudojamos tik kaip mažosios ''ų ir ę''. Tekstuose ''Ų ir Ę'' nenaudojamos, nes nėra tokių žodžių, kurie prasidėtų šiomis raidėmis.
 
Diakritiniai ženklai būna virš arba po raidės, nors kai kurie galimi ir kitose vietose. Bet neNe visi atskiri ženklai yra diakritiniai. Pavyzdžiui, [[Lietuvių kalba|lietuvių kalboje]] taškeliai ant ''i'' ir ''j'' nėra diakritiniai ženklai, o tų raidžių dalys. Bet būna taip, kad vienoje kalboje ženklas yra diakritinis, o kitoje ne. Pavyzdžiui, [[Portugalų kalba|portugalų]], [[Ispanų kalba|ispanų]] ir [[Katalonų kalboje|katalonų]] kalbose ''u'' ir ''ü'' yra kaip paprastos raidės, o [[Estų kalba|estų]], [[Vengrų kalba|vengrų]], [[Turkų kalba|turkų]] ir [[Azerių kalba|azerių]] kalbose jos laikomos specifinėmis.
=== Abdžadų diakritiniai ženklai ===
=== Abugidų diakritiniai ženklai ===
=== Skiemeninių abėcėlių diakritiniai ženklai ===
Yra labai negausūs. Vienas tokių diakritinių ženklų pavyzdžių galėtų būti [[nigoris]], naudojamas [[japonų raštas|japonų rašte]]. Šis ženklas, prirašomas prie tam tikrų silabogramų, suskardina pirmąjį silabogramos priebalsį. Tokiu būdu ''sa'' virsta ''za'', ''ta'' virsta ''da'' ir pan.
 
[[Kategorija:Diakritiniai ženklai| ]]
34 836

pakeitimai