Laisvosios Europos radijas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Atmestas 89.176.35.96 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (VP-bot keitimas) |
||
Eilutė 14:
Miunchene įvairiu laiku dirbo [[Kajetonas Julius Čeginskas]], [[Kęstutis Čerkeliūnas]], [[Kęstutis Jokubynas]], [[Eglė Juodvalkė]], [[Jonas Jurašas]], [[Aušra Marija Jurašienė]], [[Aleksandras Katzas]], [[Saulius Kubilius]], [[Juozas Laučka]], [[Vytautas Mackevičius (1920)|Vytautas Mackevičius]], [[Viktoras Nakas]], [[Edvardas Tuskenis]]. Radijo tyrimų institute dirbo [[Saulius Antanas Girnius]]. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę [[1990]] m. Vilniuje įkurtas „Laisvosios Europos radijo“ biuras. Jame dirbo [[Rimgaudas Geleževičius]], [[Jūratė Damulytė]], [[Silvija Ladygienė]], [[Valentinas Mitė]], [[Audrius Siaurusevičius]], [[Saulius Spurga]] ir kiti.
[[1995]] m. Lietuvių tarnyba kartu su „Laisvosios Europos radiju“ (LER) perkelta į Prahą. Iš Miuncheno čia atvyko dirbti [[Gintaras Aleknonis]], [[Mykolas Drunga]], [[Kęstutis Girnius]], [[Saulius Tomas Kondrotas]], iš Lietuvos – [[Aušra Jaruševičiūtė]] (Jūraitė), [[Laimantas Jonušys]], R. Geleževičius
Šaltojo karo metais Lietuvių tarnyba pabrėžė nepalaikanti ryšių su jokiomis politinėmis organizacijomis, rengė laidas tautinės savimonės puoselėjimo, TSRS politikos kritikos, tikinčiųjų teisių gynimo klausimais, skaitė [[LKBK|Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką]] ir kitų pogrindžio leidinių tekstus. Svarbų vaidmenį atliko Atgimimo laikotarpiu informuojant visuomenę apie įvykius ir permainas. Žlugus komunizmui Lietuvių tarnyba ypatingą dėmesį skyrė po-komunistinėse šalyse vykdomoms politikos ir ūkio reformoms, Europos integracijai ir Lietuvos santykiams su "rytų kaimynėmis." Pagal LER veiklos gaires Lietuvių tarnyba veikė, kaip nešališkos, patikimos žiniasklaidos pavyzdys.
| |||