Samurajus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Loveless (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: is:Samúræi
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 7:
Samurajų luomas iškilo ir susiformavo 11-12 a (vėlyvajame [[Heian laikotarpis|Heian laikotarpyje]]) trijų tuo metu Japonijoje pagrindinių klanų, – [[Minamoto]], [[Fujiwara]] ir [[Taira]], – karų dėl žemės metu. Kai kurie turėjo ryšių su valdančiąja kasta, kiti buvo samdiniai. Samurajai buvo labai lojalūs savo [[daimio]] (kunigaikščiams), mainais už tai gaudami žemių ir galios. Kiekvienas daimio savo ruožtu naudojosi samurajais, kad apgintų savo žemes ir išplėstų jų valdas.
 
Ilgainiui samurajai tapo puikiais kovotojais tiek raiti, tiek ir ant žemės. Mokėsi beginklės ir kovos su ginklais. Ankstyvieji kariai pabrėždavo kovą su [[lankas (ginklas)|lanku]] ir [[strėlė]]mis, “artimai”„artimai“ kovai ir priešininkų nukirsdinimui naudojo [[kalavijas|kalavijus]]. [[Kamakuros laikotarpis|Kamakuros laikotarpiu]] kovos su mongolais [[XIII amžius|XIII a.]] pakeitė samurajų kovos stilių. Jie ėmė dažniau naudoti kalaviją, [[ietis]] ir [[naginata|naginatą]], galiausiai raitą kovą pakeitė kova ant žemės.
 
Tuo metu atsirado samurajų kodekso [[bušido]] užuomazgos. Idealiu samurajai vadino karį stoiką, kuris laikėsi šio kodekso, karys taip pat turėjo būti drąsus, garbingas ir ištikimas gyvybei. Ritualinė savižudybė [[seppuku]] laikyta kaip alternatyva [[negarbė|negarbei]] ar pralaimėjimui. Tada labai sureikšmintas [[Japoniškas kardas|kalavijo]] kultas.