Tomas Akvinietis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TobeBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ckb:توماس ئەکویناس
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos ar kitų klaidų taisymas
Eilutė 59:
Tomas Akvinietis įnirtingai pasisakė prieš lotyniškuosius [[Averojus|Averojaus]] šalininkus ir kritikavo konservatyvius teologus už prisirišimą tik prie Augustino mokymo. Tuo metu katalikų bažnyčia mažai domėjosi Aristotelio filosofija, o dar mažiau gamtos mokslais. Būtent Tomas Akvinietis sukūrė sistemą, kurioje sujungė filosofiją ir teologiją, pasinaudojo Aristotelio [[logika]] ir teistiškai perdirbo jo [[metafizika|metafiziką]], nuošalyje palikdamas jos fizikines prielaidas.
 
Pagrindiniai nagrinėti [[ontologija|ontologiniai]] klausimai buvo [[būtis|būties]], potencijos ir akto, priežastingumo, esmės ir esaties, [[cubstancija|substancijos]] ir [[akcidencija|akcidencijos]] sąveikos. Būtis laikoma abstrakčia esybe, turinčia savybes: vienybę, teisingumą, gerumą. Joms susiliejus ji sutampa su [[Dievas|Dievu]]. Išskiriama [[potencija]] ir aktas – ir čia potenciali būtis tėra išvestinė. Tuo tarpu “grynoji„grynoji būtis”būtis“ (''actus purus'') arba Dievas negali neegzistuoti. Iš jos kyla visa realiosios būties [[hierarchija]] – nuo Absoliuto iki apčiuopiamų daiktų. Būties pokyčiai turi priežastį ir virš jų esant visų priežasčių priežasčiai – Dievui.
 
Tomo Akviniečio [[kosmologija|kosmologijoje]] teigiamas [[kreacionizmas]] ir [[hilomorfizmas]] – pasaulis yra sutvertas ir esti materijos bei formos pavidalu. Pasaulio hierarchijos viršūnėje – gryna forma.