Punsko valsčius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis amžių tvarkymas (pirma pakopa)
Eilutė 57:
 
=== Priešistorė ===
Nuslinkus [[Ledynas|ledynams]], sąlygos gyventi žmogui dabartinio Punsko valsčiaus teritorijoje atsirado maždaug 10 000 m. ppr. m. e. Kraštas buvo apaugęs miškais, kuriuose gausiai veisėsi žvėrys ir pirmieji gyventojai vertėsi medžiokle. Pirmosios medžiotojų stovyklos, kurios priskiriamos [[akmens amžius|akmens amžiui]], randamos prie [[Ožkiniai|Ožkinių]]. Šis [[neolitas|neolito]] laikotarpis tęsėsi iki V tūkstantmečio ppr. m. e. Žmogaus gyvenimo pėdsakų randama [[Šlynakiemis|Šlynakiemio]] ir [[Valinčiai|Valinčių]] kaimų teritorijose - ten buvo surasta ir keletas gaminių iš [[titnagas|titnago]].
 
Vėlyvojo neolito laikotarpyje žmonių gyvenimas tampa sėslesnis, šalia akmeninių bei titnaginių įrankių archeologai aptinka ir molinius indus. To laikotarpio puodynių likučiai rasti [[Kreivėnai|Kreivėnuose]] ir Vaiponyse. Tyrinėtojai gyventojus priskiria indoeuropiečiams, kurie tuo metu jau buvo prisijaukinę [[ožka]]s, [[avis]]. Prie Punsko ir [[Seinai|Seinų]] rasti akmeniniai kirvukai yra virvelinės keramikos kultūros pėdsakai.
[[Bronzos amžius]] paliko nedaug radinių, šiokių tokių žmonių pėdsakų randama [[Bokšiai|Bokšiuose]]. Apie I tūkstantmetį ppr. m. e. Punsko apylinkėse atsiranda [[baltai]]. Jų palikimas - vadinamieji vakarų baltų piliakalniai.
 
=== Viduramžiai ===