Duresis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TobeBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: be:Горад Дурэс
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Pusiau automatinis amžių tvarkymas (pirma pakopa)
Eilutė 35:
Duresis ir jos apylinkės yra vienos seniausiai apgyvendintų Albanijos vietų (seniausias [[Albanija|Albanijos]] miestas), pirmųjų gyventojų gyvenvietės liekanos datuojamos nuo [[akmens amžius|akmens amžiaus]] laikotarpio. Šioje vietovėje taip pat gausiai randama ir kitų priešistorės - [[žalvario amžius|žalvario]] ir [[geležies amžius|geležies amžiaus]] —- gyvenviečių liekanų. Senovės laikais, prasidėjus [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] migracijai, miesto apylinkėse apsigyveno senieji [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]] pakrančių gyventojai - [[ilyrai|ilyrų]] protėviai.
 
Duresio ištakos prasideda [[antika|antikos]] laikais, kuomet 627 m. pr. m. e. [[graikai|graikų]] [[kolonizacija|kolonistai]] iš [[Korintas|Korinto]] ir [[Kerkyra|Kerkyros]] įkūrė vieną pirmųjų savo [[kolonija (gyvenvietė)|kolonijų]] Adrijos jūros pakrantėje - ''Epidamną'' (''Επίδαμνος''). Dėka patogios miesto padėties, natūralios miesto apsaugos tiek iš jūros (uolėtos [[uostas|uosto]] prieigos), tiek ir iš sausumos ([[pelkė]]tos vietovės), miestas sparčiai plėtėsi bei tapo svarbiu [[prekyba|prekybos]] ir [[amatai|amatų]] centru. Dėka brandžios miesto politinės raidos, miestą, kaip puikų vystymosi pavyzdį mini IV a. ppr. m. e. [[antika|antikos]] filosofas [[Aristotelis]]. V a. ppr. m. e., dėka istorinių aplinkybių ([[Korintas]] ir [[Kerkyra]] dalyvavimo kare priešiškose stovyklose), miestas nebuvo itrauktas į [[Peloponeso karas|Peloponeso karą]] ir išliko neutralus.
 
312 m. ppr. m. e. miestas buvo užimtas [[Ilyrija|Ilyrijos]] karaliaus ''Glaukijaus'', tačiau 229 m. ppr. m. e., pasibaigus [[Ilyrijos karai|Ilyrijos karams]], miestas buvo užimtas [[Romos respublika|Romos respublikos]] kariuomenės. Mieste buvo įkurta didelė romėnų karinė stovykla bei didelė jūrų [[laivynas|laivyno]] bazė. Valdant romėnams, miestas buvo pervadintas į ''Dirachijų'' ({{la|Dyrrachium}}:, [[graikų kalba|graikų k.]]: ''Δυρράχιον'' - „''dvi keteros''“), kadangi dėl prieš tai egzistavęs miesto pavadinimas buvo paskelbtas netinkamu, dėl jo panašumo į [[lotynų kalba|lotynų kalbos]] žodį „''damnum''“, reškiančio „''pralaimėjimą''“.
 
I a. ppr. m. e. II pusėje, [[Romos respublika|Romos respublikoje]] siaučiant [[pilietinis karas|pilietiniam karui]], 48 m. ppr. m. e., netoli dabartinio miesto, įvyko [[Dirachijaus mūšis]], kuriame [[Pompėjus|Pompėjaus]] vadovaujama kariuomenė nugalėjo [[Julijus Cezaris|Julijaus Cezario]] vadovaujamą kariuomenę, nors vėliau karą užtikrintai laimėjo Cezaris.
 
[[Romos imperija|Romos imperijos]] laikais miestas labai suklestėjo, tapo svarbiu prekybos ir ekonominės veiklos centru. Nuo II a. ppr. m. e. iš miesto į [[salonikai|Salonikus]] ir [[Konstantinopolis|Konstantinopilį]] vedė svarbus romėnų prekybos kelias - ''Via Egnatia''. Po [[Akcijaus mūšis|Akcijaus mūšio]], kuriame [[Oktavianas|Oktaviano Augusto]] laivynas nugalėjo [[Antonijus|Antonijaus]] ir [[Kleopatra VII|Kleopatros]] jungtinį laivyną, mieste buvo pagyvendinti Augustui tarnavę [[legionas|legionai]], o miestui buvo suteiktas laisvojo miesto statusas. Nuo IV a. miestas tapo [[Romos imperija|Romos imperijos]] provincijos „Naujojo Epyro“ (''Epirus Nova'') sostine.
 
395 m., [[Romos imperija]]i skilus į dvi dalis, miestas atiteko Rytų Romos imperijai. Nuo 449 m. mieste veikė [[arkivyskupija]], nors nuo 58 m. mieste veikė [[vyskupija]], kas rodo ankstyvosios [[krikščionybė]] klestėjimą mieste ir jo apylinkėje. Apie 430 m. mieste gimė [[Rytų Romos imperija|Rytų Romos imperijos]] imperatorius [[Anastazijus I]], kuris miestą sutvirtino; įtvirtinimai buvo stipriausi to metų vakarų [[Balkanai|Balkanų]] regione. IX a. tapo Bizantijos karinio-administracinio vieneto ''temos'' centru.
Eilutė 76:
Dėl šio miesto senų ištakų, bei labai turtingos istorinės praeities, nepaisant 345, 1372, 1905 ir 1926 m. [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimų]], Duresio mieste bei jo apylinkėse yra gausu įvairių epochų statinių ir architektūros paminklų.
 
Yra išlikęs didžiausias [[Balkanai|Balkanų]] regione I a. [[romėnai|romėnų]] pastatytas 15,000 - 20,000 vietų [[amfiteatras]], romėnų pričių liekanos, rasta IV a. ppr. m. e. [[graikai|graikų]] [[mozaika|mozaikų]] bei [[reljefas|reljefų]], II a. [[krikščionybė|krikščionių]] laidojimo kriptų su mozaikomis, V a. [[Bizantija|Bizantijos]] įtvirtinimų liekanų, VI a. ankstyvųjų krikščionių [[bazilika|bazilikos]] griuvėsių, [[viduramžiai|viduramžių]] bažnyčių, su išlikusia sienine tapyba, liekanų. Turkų valdymo laikais pastatyta mečečių, gyvenamųjų namų, naujų įtvirtinimų.
 
[[Komunizmas|Komunistinės]] diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, viešbučių, [[vila|vilų]], pramonės įmonių, [[bunkeris|bunkerių]]. Dabartiniais laikais, pagerėjus ekonominei būklei, pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų, [[mečetė|mečečių]], [[viešbutis|viešbučių]].