19:23, 10 kovo 2010 versija taisyti Lot-bot-as (aptarimas \| indėlis) Botai 174 866 keitimai S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas ← Prieš tai darytas keitimas		21:51, 11 kovo 2010 versija taisyti anuliuoti Xqbot (aptarimas \| indėlis) Botai 116 495 keitimai S robotas Pridedama: eu:Gainpopulazio; smulkūs taisymai Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[~~Image~~Vaizdas:Countries by population density.svg\|right\|thumb\|330px\|Pasaulio žemėlapis pagal gyventojų tankį]] [[Vaizdas:Population curve.svg\|thumb\|right\|330px\|Pasaulio gyventojų skaičiaus kitimas nuo 10 000 metų prieš Kristų iki 2000 metų po Kristaus]] '''Gyventojų perteklius''' - [[individas\|individų]] skaičius, kuriuo [[populiacija\|populiacijos]] gausa viršija tos [[rūšis\|rūšies]] individų skaičių, kurį jų gyvenama aplinka gali išlaikyti. Tai yra teigiamas skirtumas tarp esamos individų gausos ir gyvenamosios aplinkos maksimalios talpos, kiek individų gali išgyventi nepažeisdami gyvenamosios aplinkos. Eilutė 7: Gyventojų perteklius priklauso nuo gyventojų skaičiaus santykio su galimais ištekliais, kuriuos galima naudoti nesutrikdant gamtos pusiausvyros bei nuo tų išteklių paskirstymo bei panaudojimo efektyvumo. Jei uždaroje vietovėje, kurioje neįmanoma prekiauti su kitomis vietovėmis, gyvena dešimt žmonių, bet maisto ir geriamo vandens yra tik devyniems, tai toje vietovėje yra populiacijos perteklius. Jei vietovėje gyvena 10 000 žmonių, bet maisto ir kitų išteklių neribotam laikui pakaktų 20 000 žmonių, tai vietovėje nėra populiacijos pertekliaus. Populiacijos perteklius gali būti net labai retai apgyvendintose vietovėse, jei jose yra per mažai išteklių turimai populiacijai išlaikyti arba jei tos vietovės apskritai nėra tinkamos žmogui gyventi (pvz., [[Sacharos dykuma\|Sacharos dykumos]] arba [[Antarktida\|Antarktidos]] vidurys). Ištekliai, į kuriuos yra atsižvelgiama vertinant, ar ekologinėje nišoje yra gyventojų perteklius yra švarus vanduo, švarus oras, maistas, būstai, šiluma ir kiti ištekliai, būtini gyvybės išlaikymui. Jei kalbama ir apie žmogaus gyvenimo kokybę, atsižvelgiama ir į tokius išteklius kaip medicininė priežiūra, švietimas, [[atliekų tvarkymas]], [[elektros energija]] ir t. t. Dėl gyventojų pertekliaus gali atsirasti konkurencija dėl gyvybei palaikyti reikalingų išteklių, kas taip pat sumažina ir gyvenimo kokybę.<ref name="Nielsen">Ron Nielsen, ''The Little Green Handbook: Seven Trends Shaping the Future of Our Planet'', Picador, New York (2006) ISBN 978-~~0312425814~~0-312-42581-4</ref> Kai kurios šalys sugebėjo padidinti savo išlaikomų žmonių skaičių naudodamos tokias priemones kaip modernios žemės ūkio technologijos, vandens gėlinimas bei [[branduolinė energija]]. == Pasaulio gyventojų skaičiaus kitimas == Eilutė 62: == Ištekliai == JAV geologijos institucija viename iš savo pranešimų teigė, kad „didėjant pasaulio populiacijai, žmonėms reikės vis daugiau ir daugiau tokių mūsų planetos išteklių kaip mineralai, energija, erdvė, vanduo, augalai ir gyvūnai.“<ref>http://www.usgs.gov/newsroom/article.asp?ID=653</ref> Pasak ''New Scientist'' žurnalo, didelės dalies mūsų plačiai naudojamų mineralų ištekliai gali išsekti artimoje ateityje. Kiti rašytojai, kaip [[Džiulianas Simonas]] ir [[Bjornas Lomborgas]] mano, kad išteklių pakanka tolimesniam populiacijos augimui. Kritikai įspėja, kad tai gali brangiai kainuoti Žemei: „nors technologiniai optimistai greičiausiai yra teisūs teigdami, kad pasaulio maisto gamyba gali būti smarkiai padidinta per artimiausius kelis dešimtmečius, didžiulė žemės ūkio plėtra tikriausiai vestų prie tolimesnio miškų mažėjimo, gyvūnų rūšių nykimo, žemės [[Erozija\|erozijos]] bei taršos.“<ref>[http://www.sciam.com/article.cfm?articleID=000F3D47-C6D2-1CEB-93F6809EC5880000&pageNumber=1&catID=2 Misleading Math about the Earth: Scientific American<!-- Bot generated title -->]</ref> Yra manančių, kad reikia atsižvelgti į neigiamą tokių padarinių įtaką ne tik žmogui, bet ir kitiems gyvūnams, kurie turėtų turėti teisę egzistuoti savo natūralioje aplinkoje. Pasak 4 metu trukusio 1 360 mokslininkų daryto tūkstantmečio ekosistemos įvertinimo, „pasaulio ekosistemų struktūra antroje dvidešimto amžiaus pusėje keitėsi greičiau nei bet kuriuo kitu metu žmogaus istorijoje. Žmogus ženkliai transformavo praktiškai visas žemės ekosistemas.“<ref>[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/millennium-assessment-3/1-ecosystem-change.htm#1p1 1. How have ecosystems changed?<!-- Bot generated title -->]</ref> „Intensyvus ekosistemų naudojimas, ypač maisto pramonei, medienai ir žvejybai, gali atnešti daug trumpalaikės naudos, bet atnešti neigiamų ilgalaikių pasėkimų. Šalis gali iškirsti visus savo miškus ir išžvejoti visas savo žuvis, kas lemtų BVP padidėjimą, nepaisant didelio turto praradimo. Jei darant sprendimus būtų atsižvelgiama į pilną ekonominę ekosistemų vertę, jų degradacija galėtų būti ženkliai pristabdyta ar net apsukta.“<ref name = "ecosystems-#3">[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/#3 Ecosystem Change: Scientific Facts on Ecosystem Change<!-- Bot generated title -->]</ref><ref>[http://www.greenfacts.org/en/ecosystems/millennium-assessment-3/3-human-wellbeing-poverty.htm#2p0 3. How have ecosystem changes affected human well-being and poverty alleviation?<!-- Bot generated title -->]</ref> Eilutė 79: == Nuorodos == * [http://www.balsas.lt/naujiena/178316/planeta-sprogdinama-demografijos/rubrika:naujienos-lietuva-komentaraiiranalize-lietuva Balsas.lt: Planeta, sprogdinama demografijos (Laimanto Jonušio straipsnis)] {{stub}} Eilutė 91: [[en:Overpopulation]] [[es:Sobrepoblación]] [[eu:Gainpopulazio]] [[fi:Liikakansoitus]] [[fr:Surpopulation]]

Gyventojų perteklius: Skirtumas tarp puslapio versijų