Marshall McLuhan: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
S smulkūs taisymai |
||
Eilutė 33:
Geriausiai M. MakLuhanas yra žinomas dėl sukurtų sąvokų „Medija yra pranešimas“ ir „Globalus kaimas“. Jau 1960 m. MakLuhanas pradėjo domėtis medijų diskursu ir iki pat [[mirtis|mirties]] buvo viena iš ryškiausių, įtakingiausių ir kontraversiškiausių XX [[amžius|amžiaus]] figūrų. Žurnalas „Wired“ praėjus daugiau nei dešimtmečiui po M. Makluhano mirties jį pavadino Šventuoju.
Nė viena [[knyga]] nesulaukė tiek dėmesio, kiek „Kaip suprasti medijas: Žmogaus tęsiniai“, parašyta tais laikais, kai dar nebuvo [[teleparduotuvės|teleparduotuvių]] tinklų, [[MTV]] ir [[Internetas|interneto]]. Jiems McLuhanas „užbėgo už akių“, pasiūlydamas dabartinių [[technologija|technologijų]] valdomo [[pasaulis|pasaulio]] analizę. Iš pažiūros paprastas knygos pavadinimas visai nereiškia lengvo pasiskaitymo. McLuhano stilius [[metafora|metaforiškas]]. Jis neskiria daug dėmesio sąvokų aiškinimui, kai kurios pirmuose puslapiuose minėtos sąvokos apibrėžiamos tik knygos gale. Tekstas [[kompozicija|komponuojamas]] remiantis nelinijine [[logika]], mintis plėtojama per analogijas, vietomis tapdama šamaniškais užkeikimais: „Automobilio, kaip transporto priemonės, laukia arklio likimas.“ „Tikros žinios yra blogos žinios.“ „Mes dėvime visą žmoniją kaip savo odą.“
== Gyvenimas ir Karjera ==
eilutė 42 ⟶ 41:
Baigus [[bakalauras|bakalauro]] ([[1933]] m.), o vėliau ir [[magistras|magistro]] ([[1934]] m.) [[studijos|studijas]], M. MakLuhanas norėjo tęsti mokslus [[Anglija|Anglijoje]]. Negavęs C. Rhodes‘o stipendijos studijoms [[Oksfordo universitetas|Oksforde]], jis buvo priimtas į [[Kembridžo universitetas|Kembridžo universitetą]]. Nepaisant to, kad jis jau turėjo apsigynęs bakalauro ir magistro laipsnius Manitoboje, pagal Kembridžo universiteto reikalavimus į sąrašus M. MakLuhanas buvo įtrauktas kaip bakalauro studijų studentas.
1934 m. [[ruduo|rudenį]] jis pradėjo mokytis viename iš penkių seniausių Kembridžo kolegijų – „Trejybės salėje“ (
[[1936]] m. M. MakLuhanas gavo bakalauro laipsnį Kembridžo universitete.
Besimokydamas triviumo ([[gramatika|gramatikos]], [[logika|logikos]] ir [[retorika|retorikos]]) Kembridže jis žengė pirmuosius virsmo į [[Katalikybė|Romos Katalikų]] [[tikėjimas|tikėjimą]] žingsnius. [[1937]] m. jis buvo formaliai priimtas į Romos katalikų bažnyčios bendruomenę. Pasitaręs su dvasininku M. MakLuhano tėvas piėmė sprendimą atsiversti į katalikybę, tačiau motina manė, kad šis atsivertimas pakenks jos karjerai ir baisiai sielojosi. Bendrai paėmus, M. MakLuhanas buvo dievotas žmogus, tačiau [[religija]] jis laikė asmeniniu ir intymiu dalyku. Jis visą gyvenimą domėjosi skaičiumi „3” – triviumas, [[Švenčiausioji Trejybė|Šv. Trejybė]] - kartkartėm sakydavo, kad [[Marija|Šventoji Mergelė Marija]] suteikia jam intelektualinę apsaugą. Likusios savo karjeros atkarpą jis dėstė katalikiškos pakraipos mokymo įstaigose – 1937 m. - [[1944]] m. Anglų kalbos dėstytojas Sent Luiso Universitete ([[1939]] m. - [[1940]] m. – pertrauka. Grįžta į Kembridžą.) Būtent Sent Luise jis mokė ir susidraugavo su Valteriu Džeksonu Ongu ([[1912]] m. - [[2003]] m.), kuris vėliau apsigins savo
Dėstydamas Sent Luise jis susitiko ir savo būsimą žmoną 1939 m. jis vedė mokytoją ir karjeros siekiančią aktorę Korinę Levis (1912 m. – [[2008]] m.). 1940 m. M. MakLuhanas apsigynė magistro laipsnį ir pradėjo ruoštis daktaro [[disertacija]]i verbalinio meno tema. Tačiau [[Europa|Europoje]] prasidėjęs [[Antrasis pasaulinis karas]] sujaukė jo planus. M.
[[1943]] m. M. MakLuhanas apsigynė disertaciją ir galiausiai grįžo į tėvoniją, Kanadą. Ten dirbo įvairiuose mokymo įstaigose: [[1944]] m. – [[1946]] m. Assiumption Koledže [[Vinzoras|Vindzore]], Ontarijo valstijoje. 1946 m. persikėlęs į [[Torontas|Torontą]] M. MakLuhanas prisijungė prie Šv. Mišelio Koledžo, katalikiškos pakraipos Toronto universiteto Koledžo.
[[1960 m.|Ankstyvajame šeštajame dešimtmetyje]], Toronto universitete, M. MakLuhanas pradėjo vesti Komunikacijos ir [[kultūra|Kultūros]] seminarus, finansuojamus filantropiškos privačios kompanijos „Ford Foundation“. Bekylant jo reputacijai ir [[kvalifikacija]]i, jis sulaukdavo vis daugiau pasiūlymų iš kitų universitetų, todėl idant jį sulaikytų, Toronto universitetas [[1963]] m. sukūrė Kultūros ir Technologijų Centrą (
Maršalas ir Korinė MakLuhanai turėjo šešis vaikus: Eriką, [[dvyniai|dvynes]] Mary ir Teresę, Stefanija, Elizabetą ir Maiklą. Gausios šeimynos išlaikymas M. MakLuhaną privertė padirbėti ir reklamos srityje bei teikti dažnas konsultacijas ir kalbėjimo įsipareigojimus didelėms kompanijoms, tokioms kaip [[IBM]] ir [[AT&T]].
[[1979]] m. M. MakLuhaną ištiko [[miokardo infarktas|infarktas]], visiškai atėmęs iš jo kalbos dovaną. Po šio įvykio Toronto Universitetas mėgino uždaryti jo tyrimų centrą, tačiau toks sprendimas sulaukė didelio pasipriešinimo. Daugiausiai reiškėsi [[režisierius]] [[Vudis Alenas]] savo [[Oskaras|Oskarą]] pelniusiame [[filmas|filme]] „Annie Hall“ epizodinį vaidmenį skyręs M. MakLuhanui.
== Pagrindiniai darbai ==
eilutė 63 ⟶ 61:
Dėstant Sent Luise(1937 – 1944 m.), M. MakLuhanas dirbo su dviem [[projektas|projektais]]: [[doktorantas|daktaro]] disertacija Kembridžo universitete ir „Mechaninės Nuotakos“ [[rankraštis|rankraščiu]], kuriame buvo sudėta tik pavyzdinė, atrinkta medžiaga, specialiai paruošta šiai [[knyga]]i.
M. MakLuhanas savo knygoje „Mechaninė Nuotaka“ nagrinėjo ir komentavo daugybę konceptualiu populiariosios kultūros įtaigumo pavyzdžių. Tai natūraliai kilo iš jo
Kartu su [[antropologija|antropologu]] Edmundu „Ted“ Karpenteriu pradėjo leisti [[žurnalas|žurnalą]] „Eksplorations“ (''liet.'' Tyrinėjimai). Žurnalo įkūrimą paskatino [[dotacija]] skirta komunikacijų projektui iš kompanijos "Ford Foundations".▼
▲Kartu su [[antropologija|antropologu]] Edmundu „Ted“ Karpenteriu pradėjo leisti [[žurnalas|žurnalą]] „Eksplorations“ (
=== ''Mechaninė Nuotaka'' (1951 m.) ===
„Mechaninė nuotaka: Industrinio žmogaus folkloras“ buvo pionierinis tyrinėjamasis darbas populiariosios kultūros tyrimo sferoje. Šiam jo darbui įtakos turėjo 1933 m. F. R. Levis ir Deniso Tombsono išleista knyga „Kultūra ir aplinka“ (
[[1962]] m. buvo išleista jo antroji knyga „Gutenbergo galaktika“ (''angl.'' - The Gutenberg Galaxy), savo [[stilius|stilistika]] panaši į „Mechaninę Nuotaką“ – sukurta kaip trumpų [[esė]] rinkinys, kuris gali buti skaitomas bet kokia tvarka (M. MakLuhanas tai vadino „mozaikiniu“ knygos rašymo būdu). Kiekviena esė prasideda ištrauka iš [[straipsnis|straipsnio]] [[laikraštis|laikraštyje]], žurnale ar reklamoje, kurią paskui tęsia ir įrėmina autoriaus analizė. Analizė apima [[estetika|estetinį]] nagrinėjimą bei [[nuotrauka|paveikslėlių]] ir teksto poveikį skaitytojui. M. Makluhanas į savo knygą įtraukė reklamas ir straipsnius ne tik tam, kad atkreiptų visuomenės dėmesį į [[simbolis|simboliką]] ir jų poveikį [[juridinis asmuo|juridiniams asmenims]]. Jis knygoje mąsto ką tokio pobūdžio „marketingas" byloja apie plačiąją visuomenę, į kurią jis yra orientuotas.▼
▲[[1962]] m. buvo išleista jo antroji knyga „Gutenbergo galaktika“ (
=== ''Gutenbergo galaktika (1962 m.)'' ===
eilutė 92 ⟶ 87:
=== ''Globalus kaimas'' ===
Ankstyvaisiais [[1960]] m., M. MakLuhanas rašė, kad rašytinis, individualistinis spausdintas žodis greitai bus prie išnykimo ribos, dėl jo vadinamo „elektroninio tarpasmeniškumo“, kuomet elektroninė medija pakeis vizualinę kultūrą ausies/verbaline kultūra. Tais laikais žmonija iš individualizmo ir [[fragmentas|fragmentacijos]] ir vėl grįš prie [[kolektyvizmas|kolektyvinės]] tapatybės šaknų, su „[[gentis|gentiniu]] [[būgnas|būgnu]]“ (knygoje „Kaip suprasti medijas: Žmogaus tęsiniai“, radijas vadinamas gentiniu bugnu). Iš čia ir kyla pavadinimas – [[medijų teorija|globalus kaimas]] Šis terminas „Gutenbergo galaktikoje“ kartais apibūdinamas kaip turintis neigiamą konotaciją, tačiau M. MakLuhanas labiau domėjosi efektų tyrinėjimu, o ne vertinimu.▼
▲Ankstyvaisiais [[1960]] m., M. MakLuhanas rašė, kad rašytinis, individualistinis spausdintas žodis greitai bus prie išnykimo ribos, dėl jo vadinamo „elektroninio tarpasmeniškumo“, kuomet elektroninė medija pakeis vizualinę kultūrą ausies/verbaline kultūra. Tais laikais žmonija iš individualizmo ir [[fragmentas|fragmentacijos]] ir vėl grįš prie [[kolektyvizmas|kolektyvinės]] tapatybės šaknų, su „[[gentis|gentiniu]] [[būgnas|būgnu]]“ (knygoje „Kaip suprasti medijas:Žmogaus tęsiniai“, radijas vadinamas gentiniu bugnu). Iš čia ir kyla pavadinimas – [[medijų teorija|globalus kaimas]] Šis terminas „Gutenbergo galaktikoje“ kartais apibūdinamas kaip turintis neigiamą konotaciją, tačiau M. MakLuhanas labiau domėjosi efektų tyrinėjimu, o ne vertinimu.
[[moralė|Moralinis]] technologijų efekto [[valentingumas]] pažinimui yra [[perspektyva|perspektyvos]] klausimas. Tarkim, autorius supriešina didelį nerimą ir pasibjaurėjimą, kad didėjantis knygų kiekis [[XVII a.|septynioliktojo amžiaus pabaigoje]] sukėlė susirūpinimą dėl „knygų pabaigos“.
Nepaisant to, kad [[WWW]] (
Apie „Gutenbergo Galaktika“, autorius pasakė: „ Aš nesitikiu, kad man dėkotų už šią knygą. Man atrodo, kad tokią knygą
Ši MakLuhano knyga laimėjo aukščiausią Kanadoje [[literatūra|literatūrinį]] apdovanojimą, Gubernatoriaus-Generolo apdovanojimą už mokslinę literatūra [[1962]] m.
eilutė 110 ⟶ 104:
Dar kontraversiškiau skamba jo teigimas, kad turinys visuomenei neturi jokios įtakos. Kitaip tariant, visai nesvarbu ar televizija transliuos laidas vaikams ar [[smurtas|smurtines]] programas – televizijos efektas visuomenei bus toks pats. Jis pažymėjo, kad visos medijos turi tam tikrų bruožų, kurie įtraukia žiūrovus skirtingais būdais.
=== ''„Karštos“ ir „šaltos“ medijos'' ===
eilutė 121 ⟶ 114:
„Šalta“ medija, kita vertus, yra tokia, kuri reikalauja bent menko įsipainiojimo, esminio stimulo. Ji reikalauja kur kas aktyvesnio dalyvavimo iš naudotojo perspektyvos. Įskaitant ir atskirų [[abstrakcija|abstrakčių]] dalių suvokimą ir sinchroninį visumos suvokimą. Todėl „šaltoms“ medijoms priskiriama [[televizija]], [[seminaras]], [[animacija]].
== Pagrindinės sąvokos ==
=== „Ketvertas“ ===
[[1988]] m. straipsnyje „Law of media“(
* Kokį pojūtį medija sustiprina?
* Ką medija išstumia iš vartojimo?
eilutė 136 ⟶ 124:
* Į ką medija virsta „įstumta“ į kraštutinumus?
Šie „ketverto dėsniai“ [[egzistencija|egzistuoja]] greta, o ne paeiliui ar [[chronologija|chronologiškai]], todėl leidžia klausėjui ištirti medijų „kalbos [[gramatika|gramatiką]] ir [[sintaksė|sintaksę]]“. M. MakLuhano ir Haroldo Inis nuomonės išsiskiria medijų „perkaitimo“ ar virsmo sau priešingu, kuomet atsiduria kraštutinėje situacijoje, klausimu.
eilutė 142 ⟶ 129:
Kaip tai atrodo remiantis radijo pavyzdžiu:
* Sutvirtinimas(figūra): Ką medija sustiprina arba suintensyvina? ''Radijas perteikia ir sustiprina žinias ir muziką per garsą''.
* Senėjimas (motyvas): Kokias medijas ji paverčia „atgyvenusiomis“, pasenusiomis? ''Radijas sumažina spaudos ir vaizdo
* Atnaujinimas (
* Virsmas(motyvas): Kaip medija pasikeičia, kuomet pasiekia (yra pastumėta) prie savo ribų? ''Ausies kultūros atspindys radijas virsta audiovizualine televizija''.
=== Figūra (medija) ir motyvas (medijos
M. MakLuhanas perėmė iš [[Geštalinė psichologija|Geštalpsichologijos]] formos ir motyvo idėją, kuri ir paaiškina „Medija yra pranešimas“ [[terminas|termino]] prasmę. Jis panaudojo šį konceptą tam, kad paaiškintų kaip komunikacijos technologijų forma, medija arba ''figūra'', neišvengiamai veikia per turinį, ''motyvą''.
eilutė 164 ⟶ 149:
* [http://www.balsas.cc/knyga-mediju-kulturos-balsai-teorijos-ir-praktikos-jau-knygynuose/ “Medijų kultūros balsai: teorijos ir praktikos”] / sudarytojas Vytautas Michelkevičius. - Vilnius, MENE, 2009. - 296 p. : iliustr. - ISBN 978-9955-834-02-1.
== Naudingos nuorodos ==
| |||