Bronislovas Genzelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Politiko info lentelės įstatymas ir/arba smulkūs pataisymai., |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 26:
| pastabos =
}}
'''Bronislovas Genzelis''' ( g.
Kovo 11-osios akto signataras, nusipelnęs Lietuvos mokslui,
visuomenei ir kultūrai. Jis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės
grupės (vėliau – ir Seimo tarybos) narys, ėjo TSRS Aukščiausiosios Tarybos,
vėliau Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nario pareigas.
== Biografija ==
[[Gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvary]] (Trakų raj.). [[Mokėsi Alytaus ir Kaišiadorių vidurinėse mokyklose. 1954 m]]. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir įstojo į[[ Maskvos universitetą]], kurį 1959 m. baigė ir dirbo Šiaulių universitete. [[1961-1964 m. buvo Lietuvos istorijos instituto aspirantas, 1974 m. filosofijos daktaras.]][[1959-1961 m. buvo Šiaulių pedagoginio instituto, o nuo 1964- 1992 m. Vilniaus universiteto dėstytojas]]. Dėstė visuotinę filosofijos istoriją, kartkartėmis skaitydavo ir Lietuvos kultūros istorijos kursus. [[1965 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato dizertaciją – tapo docentu.]] [[Nuo 1976-1992 m. buvo Vilniaus universiteto profesorius]]. [[1997 m. išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros profesoriumi.]] Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. 12 metų B. Genzelis skyrė Vytauto Didžiojo universitetui. Jis buvo ne tik VDU Istorijos katedros profesorius, bet ir ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas.[[ Už akademinius nuopelnus apdovanotas Lietuvos mokslo premija, o už politinę veikla – Pasaulio laisvės medaliu, kurį skiria Amerikos biografijos institutas. Nuo 2005 m. gruodžio mėn VDU senato narys.]][[1988 m. birželio 3 d. tapo Lietuvos Sąjudžio iniciatyvinės grupės nariu]], o pirmajame suvažiavime buvo išrinktas Seimo tarybos nariu. 1989 m. kovo mėn. tapo TSRS liaudies deputatu, TSRS Aukščiausios Tarybos nariu bei jos Seniūnų Tarybos nariu ir Sąjūdžio remtų deputatų Maskvoje koordinatorium. 1990 m. vasario mėn. Buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausios tarybos – Atkuriamojo seimo nariu. Atsisakęs deputato įgaliojimų Maskvoje, įsijungė į Lietuvos valstybingumo atkuriamąjį darbą. [[Yra Kovo 11-sios Akto signataras]]. Dirbo Lietuvos Aukščiausios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros bei Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijose, dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą (Konstitucijoje yra jo pateiktų formuluočių), Mokslo studijų bei švietimo įstatymus. 1992 m. buvo išrinktas Lietuvos Seimo nariu bei Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku (šiose pareigose buvo iki to Seimo kadencijos pabaigos). 1995–1997 metais buvo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos prezidentas, dalyvavo projektų Vilniaus senamiesčio ir Kuršių Nerijos landšaftinio draustinio įtraukimo į pasaulio kultūros paveldą rengime. [[Daug prisidėjo prie to, kad M.Mažvydo :Katekizmas (1547) būtų įtrauktas į žymiausiųjų pasaulyje minėtinų datų sąrašą.]] Nuo 1994 metų yra Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas, nuo 1995 m. Lietuvos- Kinijos draugijos pirmininkas, nuo 1998 m. Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininkas; nuo 2002 m. Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumo tarybos pirmininko pavaduotojas ir nuo 2002 m. Universalizmo idėjų analizės Europos komiteto narys.
== Kūryba ==
Bronislovą Genzelį domino Lietuvos kulturos ištakos, jos ryšiai su kaimynais. Todėl tyrinėjo Lietuvos kulturos sąveika su kitomis tautomis ( lenkų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, čekų). Savo pastebejimus išdėstė monografijoje „Kultūrų saveika“(1989). Atskiri jos skyriai išversti ir paskelbti lenkų, rusų, ir vokiečių mokslinėje spaudoje. Prisidėjo prie „Lietuvių kultūros veikėjų laiškai I. J. Krasevskiui“ (1992) parengimo. Beto parašė knygas „Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje“ (1972), „Esė apie mąstytojus“ (1986), „Renesanso filosofijos matmenys“ (1988), „Pasakojimai apie Lietuvos mąstytojus“ (1994), „Senovės filosofija" (1995), „Lietuvos filosofijos istorijos bruožai" (1997), „Istorija ir mes" (1998), „Sąjūdis: priešistorija ir istorija" (1999), „Lietuvos kultūros istorijos metmenys" (2001), „Jokūbas Minkevičius" (2003). Yra kelių monografijų, išleistų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir Prancūzijoje, bendraautorius. Skaitė pranešimus tarptautinėse mokslinėse konferencijose Varšuvoje, Krokuvoje, Rygoje, Maskvoje, Braitone, Londone, Paryžiuje, Los Angele, Detroite, Liubeke-Travemiunde.
1998 – 1999 metais „Kauno dienoje“ paskelbė seriją straipsnių – atsiminimų apie Sąjūdžio veiklą.
Siekdamas supažindinti Lietuvos skaitytoją su pasauline filosofiją, sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją" (kelios knygos, 1974–1987), „Orientas-1" (1991). Rašė straipsnius periodiniams leidiniams, kuriuose bandė nušviesti ryškiausias dabarties ir praeities filosofijos kryptis, atskirus mąstytojus, įvertinti politinę situaciją.
== Svarbiausi darbai ==
eilutė 55 ⟶ 56:
* „Be dogmos: Lietuvos politikos vingrybės“ ([[2006]] m.);
* Parašė apie šimtą mokslinių straipsnių, kai kurie jų išversti į rusų, lenkų, anglų, vokiečių, čekų, prancūzų kalbas.
----
==B. Genzelio straipsniai publikuojami internete==
[[http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-01-19-bronislavas-genzelis-po-manes-nors-ir-tvanas/38684
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-12-03-bronislavas-genzelis-ir-vel-viena-tiesa/36401
http://stage.bernardinai.lt/straipsnis/2008-11-14-bronislavas-genzelis-kodel-tapau-don-kichotu/26885/print
http://www.demokratija.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=347:bronislavas-genzelis&catid=10:politiku-tribuna&Itemid=50
http://www.nepriklausomybe.lt/NewsByCategory.aspx?CategoryID=15&NewsID=99&Mode=8
http://www.nepriklausomybe.lt/NewsByCategory.aspx?CategoryID=15&NewsID=114&Mode=8
http://www.nepriklausomybe.lt/NewsByCategory.aspx?CategoryID=15&NewsID=141&Mode=8
http://www.nepriklausomybe.lt/NewsByCategory.aspx?CategoryID=15&NewsID=222&Mode=8
http://www.nepriklausomybe.lt/NewsByCategory.aspx?CategoryID=15&NewsID=258&Mode=8]]
== Nuorodos ==
| |||