20:11, 7 kovo 2010 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 484 keitimai S Atmestas 86.38.223.57 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Homo keitimas) ← Prieš tai darytas keitimas		20:43, 7 kovo 2010 versija taisyti anuliuoti 86.38.223.57 (aptarimas) →‎Kūryba Kitas pakeitimas →
Eilutė 11: == Kūryba == Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką – lietuviškai. Stambiausi leksikografiniai darbai: „Senosios prancūzų kalbos žodynas“ (1968 m.), „Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas“ (1992 m., su T. A. Keane). Algirdas - Julius Greimas gimė 1917 03 09 Tuloje, mirė 1992 02 27 Paryžiuje, palaidotas Kaune. Tėvas Julius Greimas, buvo mokytojas (1882m.), motina Konstancija Mickevičiūtė - Greimienė, buvo tarnautoja (g. 1886m.). Pirmojo pasaulinio karo metais šeima pasitraukė į Rusijos gilumą, gyveno Tuloje, kur tėvas Julius Greimas mokytojavo lietuvių pabėgėlių mokykloje. 1919 metais Greimų šeima grižo į Lietuvą. Greimo vardu pavadintos gatvės Kaune ir Vilniuje. A. J. Greimo vardas įamžintas Prancūzijoje: Chaussee gyvenvietėje yra jo vardu pavadinta aikštė, ant namo, kuriame gyveno, atidengta memorialinė lenta. Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų kalba rašytose knygose „Struktūrinė semantika“ (1966 m.), „Apie prasmę“ ([[1970]] m.), „Mopasanas. Teksto semiotika: Praktinės pratybos“ ([[1976]] m.), „Semiotika ir visuomenės mokslai“ (1976 m.), „Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas“ (1, [[1979]] m., su J. Courtés, 2, [[1986]] m., kartu su kitais autoriais), „Apie prasmę II“ ([[1983]] m.), „Apie netobulumą“ ([[1987]] m.), „Pasijų semiotika“ ([[1991]] m., su J. Fontanille).▼ Iki 1927m. mokėsi Kupiškio gimnazijoje, 1929-1931 gyvendamas Šiauliuose lankė berniukų gimnaziją. 1931m. Marijampolėje baigė Rygiškių Jono gimnaziją. 1934-1935 Vytauto Didžiojo universitete studijavo teisę. Atsiradus skubiam prancūzų kalbos mokytojų poreikiui, paskyrus valstybinę stipendiją, 1936 metais jis buvo pasiųstas studijuoti į Grenoblio universitetą, kurį baigė 1939 metais. Grįžęs į Lietuvą, atliko karinę tarnybą, mokytojavo Šiauliuose, vadovavo valstybinei leidyklai, bei mokytojavo Mergaičių gimnazijoje ir Prekybos institute. 1944 metais išvyko iš Lietuvos, apsigyveno Prancūzijoje. 1949 metais Sorbonoje apgynė daktaro disertaciją iš prancūzų kalbos istorijos. Nuo tada ir prasidėjo jo kaip mokslininko karjera. 1971 – 1979 dėstė Vilniaus universitete. Vilniuje yra Vilniaus universiteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras. Nacių okupacijos laikotarpiu dalyvavo Lietuvos antinaciniame pasipriešinime. Taip pat lietuvių emigrantų politinėje veikloje. 1949 m. Ilgus metus dėstytojavo Egipto ir Turkijos universitetuose. 1949-1958 metais dėstė Aleksandrijos, 1958-1962 Ankaros or Stambulo, 1962-1965 Poitiers universitetuose. Prof. A. J. Greimas 1960 metais drauge su bendraminčiais Prancūzijoje įkuria Prancūzų kalbos tyrimų draugiją, iš esmės žymėjusią lingvistikos atgimimą toje šalyje, prieštaraujant tradiciniams filologiniams kalbos tyrimams. Lietuviškai išleistos šios A. J. Greimo knygos: „Apie dievus ir žmones“ (1979 m.), „Semiotika“ ([[1989]] m.), „Tautos atminties beieškant“ ([[1990]] m.), „Iš arti ir iš toli“ (1991 m.), „Gyvenimas ir galvojimas“ ([[1998]] m.), „Baimės ieškojimas“ ([[1999]] m.). A. J. Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmingumo mokslui. Jis sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką. Plėtodamas semiotiką, jis siekė padėti bendrosios humanitarinių mokslų metodologijos pagrindus. A. J. Greimas praturtino semiotiką originaliomis semiotinės struktūros, diskurso, prasmės izotopijos, naratyvinės gramatikos, naratyvinės programos, semiotinio vyksmo ir veiksmo, semiotinės komunikacijos, modalumo, kompetencijos ir kitomis sąvokomis. Jam buvo patikėtos Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinio sekretoriaus, Tarptautinio semiotikos ir lingvistikos centro Urbine (Italija) mokslinio vadovo pareigos, šis mokslininkas laikomas vienu geriausiu pasaulio semiotiku. Nuo 1965 metų Paryžiuje vadovavo semiolingvistinių tyrimų seminarui, kurio pagrindu susiformavo Paryžiaus semiotikos mokykla. Savo darbuose semiotinius metodus jis pritaikė kalbos ir istorijos, mito, pasakos, literatūros kūrinio analizei. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų A. J. Greimas parašė prancūziškai, prancūzų kalba išdėstė ir paties sukurtą bendrąją reikšmės teoriją. Mitologijos studijas ir eseistiką jis rašė ir lietuviškai. Mitologijai suteikęs aktualios struktūros statusą, tautinės atminties ieškojo dievų ir žmonių pasauliuose. Algirdas J. Greimas yra vienas iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle Vienybės medis Vilniuje. Kūryba - „Lietuvių mitologijos studijos“ Greimas tyrinėjo lietuvių mitologiją remdamasis jos paties įsteigtos Paryžiaus semiotinės mokyklos principais. Mitą jis laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Knygoje perspausdinamos jo mitologinės studijos apie dievus ir žmones (1979) ir „Tutos atminties beieškant“ (lietuviškai išleista 1990m), už kurią 1989 m. paskirta JAV lietuvių bendruomenės premija, pasakų ciklo apie bebaimį herojų semiotinė analizė(1970), rankraštyje likęs Gedimino sapno ir mitinės Palemono giminės genealogijos tyrinėjimai, studija apie nykštuką ir Grigo ratus, medžiaga Lietuvių mitologijos žodynui . Profesoriaus darbų yra išversta į anglų, ispanų,italų, rumunų, rusų, vokiečių ir kitas kalbas, jo idėjos, semiotikos mokslo darbai plačiai pritaikomi ne tiktai kalbos moksle, bet ir psichologijoje, muzikoje, medicinoje,psichiatrijoje, mene, ekonomikoje, teologijoje, filosofijoje, istorijoje,informatikoje, sociologijoje, kriminologijoje. Kita A.J.Greimo knyga “Struktūrinė semantika” (pranc.k.) padėjo pamatus Paryžiaus semiotikos mokyklai, sulaukusiai atgarsio ir pasekėjų visame pasaulyje. Ji tebėra svarbiausias teorinis šaltinis tyrinėjant kalbos reikšmę. Knygoje suformuluotos pamatinės semiotinio metodo sąvokos, nubrėžta tekstų naratyvinio ir diskursyvinio lygmens tyrinėjimų kryptys. Knyga pirmą sykį išleista 1966 metais, yra išversta į daugelį Europos kalbų, nuolat cituojama. A.J.Greimo semiotinės idėjos rado atgarsį įvairiuose Lietuvos humanitarų tyrinėjimuose. Tačiau dažniausiai su jomis buvo susipažįstama iš vėlesnių darbų - pradedant tarsi nuo stogo, nelabai suvokiant, kokie pamatai laiko pastatą. A.J.Greimo “Struktūrinė semantika”, pasirodžiusi lietuvių kalba, bus naudinga ir akademinėms studijoms, ir humanitarinei savišvietai. ▲Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų kalba rašytose knygose „Struktūrinė semantika“ (1966 m.), „Apie prasmę“ ([[1970]] m.), „Mopasanas. Teksto semiotika: Praktinės pratybos“ ([[1976]] m.), „Semiotika ir visuomenės mokslai“ (1976 m.), „Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas“ (1, [[1979]] m., su J. Courtés, 2, [[1986]] m., kartu su kitais autoriais), „Apie prasmę II“ ([[1983]] m.), „Apie netobulumą“ ([[1987]] m.), „Pasijų semiotika“ ([[1991]] m., su J. Fontanille). Elementariųjų reikšmės sistemų aprašymą susiejo su naratyvine sintakse, tinkančia įvairioms kalboms analizuoti. Karo metais Greimas rašė į pogrindžio spaudą. Po 1943 m. Įvykūsio antinacinės rezistencijos vadovų arešto jis užėmė Jurgio Valiulio (Karolio Drungos) vietą, ėmė vadovauti spaudos ir propagandos sektoriui. == Nuorodos ==

Algirdas Julius Greimas: Skirtumas tarp puslapio versijų