19:57, 7 kovo 2010 versija taisyti 86.38.223.57 (aptarimas) →‎Biografija ← Prieš tai darytas keitimas		19:58, 7 kovo 2010 versija taisyti anuliuoti 86.38.223.57 (aptarimas) →‎Kūryba Kitas pakeitimas →
Eilutė 8: Algirdas J. Greimas yra vienas iš šimto iškiliausių tūkstantmečio lietuvių, pažymėtų paminkle Vienybės medis Vilniuje. == '''Kūryba:''' == „Lietuvių mitologijos studijos“ Greimas tyrinėjo lietuvių mitologiją remdamasis jos paties įsteigtos Paryžiaus semiotinės mokyklos principais. Mitą jis laiko figūratyvine visuomenės ideologijos forma, pasakojimu, atsakančiu į esminius žmogaus būties klausimus. Knygoje perspausdinamos jo mitologinės studijos apie dievus ir žmones (1979) ir „Tutos atminties beieškant“ (lietuviškai išleista 1990m), už kurią 1989 m. paskirta JAV lietuvių bendruomenės premija, pasakų ciklo apie bebaimį herojų semiotinė analizė(1970), rankraštyje likęs Gedimino sapno ir mitinės Palemono giminės genealogijos tyrinėjimai, studija apie nykštuką ir Grigo ratus, medžiaga Lietuvių mitologijos žodynui . Profesoriaus darbų yra išversta į anglų, ispanų,italų, rumunų, rusų, vokiečių ir kitas kalbas, jo idėjos, semiotikos mokslo darbai plačiai pritaikomi ne tiktai kalbos moksle, bet ir psichologijoje, muzikoje, medicinoje,psichiatrijoje, mene, ekonomikoje, teologijoje, filosofijoje, istorijoje,informatikoje, sociologijoje, kriminologijoje. Daugumą kalbinių bei semiotinių darbų parašė prancūziškai, o mitologijos studijas ir eseistiką – lietuviškai. Stambiausi leksikografiniai darbai: „Senosios prancūzų kalbos žodynas“ (1968 m.), „Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas: Renesansas“ (1992 m., su T. A. Keane). Kita A.J.Greimo knyga “Struktūrinė semantika” (pranc.k.) padėjo pamatus Paryžiaus semiotikos mokyklai, sulaukusiai atgarsio ir pasekėjų visame pasaulyje. Ji tebėra svarbiausias teorinis šaltinis tyrinėjant kalbos reikšmę. Knygoje suformuluotos pamatinės semiotinio metodo sąvokos, nubrėžta tekstų naratyvinio ir diskursyvinio lygmens tyrinėjimų kryptys. Knyga pirmą sykį išleista 1966 metais, yra išversta į daugelį Europos kalbų, nuolat cituojama. A.J.Greimo semiotinės idėjos rado atgarsį įvairiuose Lietuvos humanitarų tyrinėjimuose. Tačiau dažniausiai su jomis buvo susipažįstama iš vėlesnių darbų - pradedant tarsi nuo stogo, nelabai suvokiant, kokie pamatai laiko pastatą. A.J.Greimo “Struktūrinė semantika”, pasirodžiusi lietuvių kalba, bus naudinga ir akademinėms studijoms, ir humanitarinei savišvietai. Sukūrė bendrąją reikšmės teoriją, kurią išdėstė prancūzų kalba rašytose knygose „Struktūrinė semantika“ (1966 m.), „Apie prasmę“ ([[1970]] m.), „Mopasanas. Teksto semiotika: Praktinės pratybos“ ([[1976]] m.), „Semiotika ir visuomenės mokslai“ (1976 m.), „Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas“ (1, [[1979]] m., su J. Courtés, 2, [[1986]] m., kartu su kitais autoriais), „Apie prasmę II“ ([[1983]] m.), „Apie netobulumą“ ([[1987]] m.), „Pasijų semiotika“ ([[1991]] m., su J. Fontanille). Elementariųjų reikšmės sistemų aprašymą susiejo su naratyvine sintakse, tinkančia įvairioms kalboms analizuoti. Karo metais Greimas rašė į pogrindžio spaudą. Po 1943 m. Įvykūsio antinacinės rezistencijos vadovų arešto jis užėmė Jurgio Valiulio (Karolio Drungos) vietą, ėmė vadovauti spaudos ir propagandos sektoriui. Lietuviškai išleistos šios A. J. Greimo knygos: „Apie dievus ir žmones“ (1979 m.), „Semiotika“ ([[1989]] m.), „Tautos atminties beieškant“ ([[1990]] m.), „Iš arti ir iš toli“ (1991 m.), „Gyvenimas ir galvojimas“ ([[1998]] m.), „Baimės ieškojimas“ ([[1999]] m.). == Nuorodos ==

Algirdas Julius Greimas: Skirtumas tarp puslapio versijų