00:59, 24 kovo 2006 versija taisyti Kvitas (aptarimas \| indėlis) 4 375 keitimai Nėra keitimo santraukos		15:38, 21 gegužės 2006 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 677 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Image:PLCH-BENDORIUS JONAS.jpg\|thumb\|right\|200px\|Jonas Bendorius]] '''Jonas Bendorius''' ([[1889]] m. [[rugpjūčio 15]] d. Skaisčių k., ([[Liubavas\|Liubavo]] valsč., [[Marijampolės apskritis\|Marijampolės apskr.]]) - [[1954]] m. [[birželio 27]] d. [[Palanga\|Palangoje]]), – vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius. == Biografija == [[1899]] m. baigęs pradžios mokyklą, iki [[1903]] m. privačiai mokėsi muzikos, pradėjo vargonininkauti [[Vištytis (miestelis)\|Vištytyje]] ([[Vilkaviškio rajono savivaldybė\|Vilkaviškio rraj.]]). Savarankiškai mokėsi ir, išlaikęs egzaminus iš gimnazijos kurso, [[1907]] - [[1912]] m. [[Varšuva\|Varšuvos]] muzikos institute pas M. Surzinskį mokėsi vargonuoti. Pakviestas iš Varšuvos, [[1910]] m. [[liepos 17]] d. kartu su [[Albinas Iešmantą\|A.Albinu ~~Iešmantą~~Iešmantu]] ~~[[Marijampolė\|~~Marijampolėje]] pastatė [[Mikas Petrauskas\|M.Miko Petrausko]] operą ~~„Birutė"~~„Birutė“. [[1912]] - [[1920]] dirbo [[Marijampolė\|Marijampolėje]]: vargonininkavo, mokytojavo „Žiburio" gimnazijoje, dėstė mokytojų kursuose, kartu su [[Albinas Iešmantą\|A. Iešmantą]] ir M. Gustaičiu įkūrė muzikos, literatūros ir dramos draugiją „Gabija" ir buvo jos pirmininkas ([[1913]] - [[1920]]). Vadovavo bažnytiniam ir „Gabijos" mišriesiems chorams, rengė vakaras-koncertus. [[1920]] - [[1924]] muzikos teorijos ir kompozicijos žinias gilino Leipzigo konservatorijoje pas pedagogus S. Krehlį ir P. Graenerį. Parašė mokslinę studiją „Uvertiūros formos išsirutuliojimas istorijos šviesoje". [[1912]] - [[1920]] m. dirbo Marijampolėje: vargonininkavo, mokytojavo „Žiburio“ gimnazijoje, dėstė mokytojų kursuose, kartu su A. Iešmantu ir M. Gustaičiu įkūrė [[muzika\|muzikos]], [[literatūra\|literatūros]] ir [[drama\|dramos]] draugiją „Gabija“ ir buvo jos pirmininkas ([[1913]] - 1920 m.). Vadovavo bažnytiniam ir „Gabijos“ mišriesiems chorams, rengė vakaras - koncertus. Nuo [[1924]] dėstė teorines disciplinas ir vadovavo vargonų klasei Kauno muzikos mokykloje, nuo [[1933]] konservatorijoje, [[1935]] - [[1940]] buvo konservatorijos inspektorius, dažnai pavaduodavo direktorių, [[1937]] pelnė vyresniojo mokytojo titulą. Taip pat dėstė E. Laumenskienės liaudies konservatorijoje ir vargonininkų kursuose, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikos ir chorvedžių draugijos veikloje, buvo „Dainos" ir „Lietuvos kanklininkų" draugijų pirmininkas. [[1940]] kartu su [[Konradas Kaveckas\|K. Kavecku]] įsteigė Vilniaus muzikos mokyklą ir iki [[1945]] jai vadovavo. [[1945]] - [[1949]] buvo [[Vilniaus konservatorija\|Vilniaus konservatorijos]] direktorius, nuo [[1948]] profesorius; kartu buvo ir Muzikos teorijoskompozicijos katedros vedėjas, [[1949]] - [[1954]] konservatorijos teorinių disciplinų dėstytojas, [[1945]] - [[1948]] Lietuvos kompozitorių sąjungos organizacinio komiteto pirmininkas (išrinktas ir sąjungos pirmininku); [[1948]] išrinktas Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos deputatu; buvo dainų švenčių organizacinių komitetų narys. J. Bendorius parašė muzikos kritikos ir publicistikos straipsnių, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Išpopuliarėjo jo harmonizuotų dainų rinkinys mišriajam chorui „Aušrelei beauštant" ([[1920]] ir [[1960]]), sukūrė ir originalių dainų chorui. Jo harmonizuota liaudies daina „Mergužėle, lelijėle" atlikta [[1971]] 4-ojoje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje [[Čikaga\|Chicagoje]]. [[1945]] jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 1920 - [[1924]] m. gilino muzikos teorijos ir kompozicijos žinias [[Leipcigas\|Leipzigo]] konservatorijoje pas pedagogus S. Krehlį ir P. Graenerį. Parašė mokslinę studiją „Uvertiūros formos išsirutuliojimas istorijos šviesoje“. ~~Nuo [[1989]] [[Marijampolė\|Marijampolėje]] vyksta J. Bendoriaus chorų konkursai — [[1998]] įvyko jau penktasis toks konkursas.~~ Nuo 1924 m. dėstė teorines disciplinas ir vadovavo [[vargonai\|vargonų]] klasei [[Kauno muzikos mokykla\|Kauno muzikos mokykloje]], nuo [[1933]] m. - [[Kauno konservatorija\|Kauno konservatorijoje]], [[1935]] - [[1940]] m. buvo konservatorijos inspektorius, dažnai pavaduodavo direktorių, [[1937]] m. pelnė vyresniojo mokytojo titulą. Taip pat dėstė E. Laumenskienės liaudies konservatorijoje ir vargonininkų kursuose, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikos ir chorvedžių draugijos veikloje, buvo „Dainos“ ir „Lietuvos kanklininkų“ draugijų pirmininkas. ==Šaltinis==▼ 1940 m. kartu su [[Konradas Kaveckas\|Konradu Kavecku]] įsteigė Vilniaus muzikos mokyklą ir iki [[1945]] m. jai vadovavo. 1945 - [[1949]] m. buvo [[Vilniaus konservatorija\|Vilniaus konservatorijos]] direktorius, nuo [[1948]] m. - profesorius; kartu buvo ir Muzikos teorijos kompozicijos katedros vedėjas, 1949 - [[1954]] m. - konservatorijos teorinių disciplinų dėstytojas, 1945 - 1948 m. - Lietuvos kompozitorių sąjungos organizacinio komiteto pirmininkas (išrinktas ir sąjungos pirmininku). 1945 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas. 1948 m. išrinktas Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos deputatu. Buvo [[dainų šventė\|dainų švenčių]] organizacinių komitetų narys. Parašė muzikos kritikos ir publicistikos straipsnių, harmonizavo lietuvių liaudies dainų. Išpopuliarėjo jo harmonizuotų dainų rinkinys mišriajam chorui „Aušrelei beauštant“ (1920 ir [[1960]] m.), sukūrė ir originalių dainų chorui. Jo harmonizuota liaudies daina „Mergužėle, lelijėle“ atlikta [[1971]] m. 4-ojoje [[JAV]] ir [[Kanada\|Kanados]] lietuvių dainų šventėje [[Čikaga\|Čikagoje]]. Nuo [[1989]] m. Marijampolėje vyksta J. Bendoriaus chorų konkursai - [[1998]] m. įvyko jau penktasis toks konkursas. ▲== Šaltinis == Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.

Jonas Bendorius: Skirtumas tarp puslapio versijų