| gimimo vieta = [[Balčiai (Raseiniai)|Balčiuose]], [[Raseinių rajonas|Raseinių rajone]]
| mirties data = {{Mirė|2010|2|28|1936|6|8}}
| mirties vieta =
| tautybė =
| sutuoktinis =
| tėvas =
| motina =
| vaikai =
<!-- Veikla -->
| veikla = Lietuvos prozininkas, vertėjas.
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
<!-- Išsilavinimas -->
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
* [[1971]] m. Žemaitės literatūrinė premija.
* [[1996]] m. Juozo Paukštelio premija.
* [[1997]] m. A. Vaičiulaičio literatūrinė premija.
* [[1998]] m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija.
* [[2004]] m. "Imbiero vakarų" J. Kunčino vardo premija.
* [[2005]] m. [[Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija]]
* [[2005]] m. P. Cvirkos literatūrinė premija.
| parašas =
| pastabos =
}}
'''Juozas Aputis''' ([[1936]] m. [[birželio 8]] d. [[Balčiai (Raseiniai)|Balčiuose]] - [[2010]] m. [[vasario 28]] d.) – Lietuvos prozininkas, vertėjas.
== Biografija ==
[[1960]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] baigė lietuvių kalbą ir literatūrą. [[1959]]-[[1969]] m. dirbo "Literatūros ir meno", [[1969]]-[[1977]] m. "Girių", [[1980]]-[[1990]] m. "Pergalės", [[1991]]-[[2001]] m. "Metų" redakcijose. [[1990]]-[[1991]] m. "Pergalės", [[1991]]-[[1994]] m. "Metų" vyriausiuoju redaktoriumi, [[1995]]-[[2001]] m. "Metų" prozos skyriaus vedėju. Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio "Pergalė" ([[1980]]-[[1990]]), "Metai" (nuo [[1991]]) redkolegijos narys, Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos (nuo [[1990]]) narys, LR nacionalinių literatūros ir meno premijų komiteto (nuo [[1998]]) narys. Nuo [[1967]] m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Su J. Apučio vardu yra siejamas [[Novelė|novelės]] atgimimas tarybiniais metais (7-8 deš.). Moderni novelės forma, subtilus psichologiškumas, nuotaikos ir situacijų autentiškumas, asociatyvių vaizdų gausa, lyrinė pasaulėjauta, eseistinė stilistika, kasdieniškumo ir giliųjų tikrovės struktūrų dermė J. Apučio novelėse buvo nauja ir skaitytojui labai įdomi ieškojimo kryptis. Jau ankstyvojoje J. Apučio kūryboje jaučiamas stiprus autobiografiškumo podirvis, [[Gimtinė|gimtinės]] ir artimų žmonių pasaulėvaizdis. Būties slėpinių, gyvenimo pilnatvės visuotinumo dėsniai, egzistencinio nerimo vedami yra visi J. Apučio personažai, nepaisant jų amžiaus, kilmės, profesijos. Novelistikoje atsiradę kūrybos principai vėliau buvo išplėtoti stambesniuose prozos žanruose - [[Apysaka|apysakose]] ir [[Romanas|romane]] "Smėlynuose sustoti negalima.." Išskirtinę vietą Apučio kūryboje užima apysaka "Skruzdėlynas Prūsijoje" (parašyta [[1971]], išspausdinta [[1989]]). Šioje apysakoje autorius pasitelkia sąlyginę (alegorinę, simbolinę, metaforinę) formą, itin sustiprina racianalumo ir iracionalumo sandūroje atsirandančius istorijos, individo laisvės, pasipriešinimo smurtui klausimus.
J. Aputis išvertė V. Bykovo, A. Čechovo, V. Šukšino, D. Grigorovičiaus, J. Trifonovo ir kt. prozas.
== Bibliografija ==
* Žydi bičių duona: apsakymai. - Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963.
* Rugsėjo paukščiai: novelės. - Vilnius: Vaga, 1967.