Grenlandijos ledo skydas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: ru:Гренландский ледяной щит |
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
||
Eilutė 14:
Milžiniška ledo masė suslėgė centrinę Grenlandijos dalį, todėl salos vidurys yra beveik jūros lygyje. Visgi pakrantėse yra nemažai kalnų, kurie riboja ledo skydą. Tad jeigu ledas ištirptų, Grenlandija greičiausiai taptų salynu, nes dalis jos teritorijos būtų užlieta vandeniu bent jau tol, kol dėl [[izostazija|izostazijos]] tos teritorijos vėl iškiltų virš jūros lygio.
Ledo skyde temperatūra yra žemesnė, nei kitur Grenlandijoje. Šiaurinėje skydo dalyje temperatūra vidutiniškai nukrinta iki -31 °C, o pietinėje dalyje - iki maždaug -20 °C.
Žiemą ledo skydas įgyja įspūdingą mėlynos arba žalios spalvos atspalvį. Vasarą ledui tirpstant paviršiuje susidaro oro tarpai, dėl kurių ledas atrodo baltas.
Eilutė 27:
Grenlandijos ledo skydą stipriai įtakoja visuotinis atšilimas. Per pastaruosius kelis metus ledo skydas tirpsta rekordiškai greitai, o tai įtakoja pasaulinio jūros lygio kilimą ir ateityje galimus vandenynų srovių krypčių pasikeitimus. Nuo [[1979 m.]], kuomet pradėti stebėjimai, iki [[2002 m.]] tirpstančios ledo skydo dalies dydis išaugo 16%. Didėja ir ledyninių žemės drebėjimų skaičius - nuo [[1993 m.|1993]] iki [[2005 m.]] jų skaičius sparčiai išaugo. [[2006 m.]] nustatyta, kad Grenlandijos ledo skydas tirpsta 239 km³ per metus greičiu. Visgi mokslininkai pastebėjo, kad apie 75% ledo išlieka Grenlandijoje, nes ištirpęs vanduo sudaro pavienius pakrančių ledynus.
Jei ledo skydas, kurio tūris 2,85 mln. km³, ištirptų, pasaulinis jūros lygis pakiltų 7,2 m. Dėl to būtų užlieti dauguma didžiųjų pasaulio pakrančių miestų. Pastaruoju metu mokslininkai vis labiau baiminasi, jog dėl visuotinio atšilimo Grenlandijos ledo skydo tirpimas gali pasiekti tašką, kuomet procesas taptų nebesustabdomu. Kaip greitai ištirptų ledai kol kas nėra žinoma. Spėjama, jog vidutinė Grenlandijos temperatūra per šį šimtmetį pakils 3 °C. Jeigu tokia tendencija išliktų, vandens lygis pasaulyje per tūkstantį metų pakiltų 1 m.
Kai kurie mokslininkai mano, jog ši teorija yra itin optimistinė. Anot jų, temperatūros kilimo ir vandens lygio kitimo sąryšis nebūtinai bus susietas tiesine priklausomybe. [[JAV|Amerikiečių]] mokslininkas [[Džeimsas Hansenas]] mano, jog dėl grįžtamojo ryšio ši priklausomybė gali tapti netiesine jau gana greitai.
| |||