Psichoanalizė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
S robotas Pridedama: bar:Psychoanalyse; smulkūs taisymai |
||
Eilutė 9:
Pagal topografinį asmenybės organizacijos modelį psichiką galima padalinti į 3 dalis:
# Sąmonė – susideda iš pojūčių, išgyvenimų, kuriuos žmogus suvokia tam tikru momentu.
# Priešsąmonė – susideda iš patirties, kuri tam tikru momentu nesuvokiama, bet gali lengvai grįžti į sąmonę spontaniškai ir valingai.
# Pasąmonė – tai primityvių instinktų, emocijų ir atsiminimų talpykla, kurie yra nepriimtini sąmonei ir todėl buvo išstumti į pasąmonę. Pasąmonėje nėra logikos, iškreiptas laikas, iškreipta erdvė. Pasąmonė labiausiai atsiskleidžia sapnuose – simbolių pasaulyje, kur daugybė idėjų gali tilpti viename žodyje.
Anot mokslininko, apie pasąmonės buvimą signalizuoja užmiršimai, apsirikimai, sapnai ir anksčiau minėti neurozių simptomai.
=== Struktūrinis modelis ===
Po kelių teorijos modifikacijų, [[Narcisizmas|narcisizmo]] atradimo 1915 m. ir paranojos, [[mazochizmas|mazochizmo]] ir depresijos tyrimų 1917 m., Freud reorganizavo savo teiginius į dabar vadinamąją struktūrinę teoriją, kurią paskelbė 1923 m. nedidelėje knygoje ''Ego ir Id''. Froidas įvedė tris naujas struktūras: id, ego, superego. Froido teigimu, į šiuos tris darinius reikėtų žiūrėti labiau kaip į tam tikrus procesus nei kaip į ypatingas asmenybės „struktūras“.
# [[id (Froidas)|Id]] ([[Lotynų kalba|lot]]. tai) – nesąmoningas ir paveldimas asmenybės struktūrinis darinys. Vienintelis psichinės energijos šaltinis. Id veikia pagal malonumo principą. Procesai, kurių pagalba id išlaisvina nuo įtampos, yra vadinami reflektoriniais veiksmais bei pirminiu procesu.
## Reflektoriniai veiksmai – id automatiškai atsako į sujaudinimą ir iš karto pašalina įtampą.
## Pirminis procesas – instinktyvių poreikių patenkinimas fantazijoje. Tai ikiloginis, ikižodinis, patyrimo ir išmokimo dar nesupavidalintas ir nespecelizuotas psichikos vyksmas.
# [[Ego (psichologija)|Ego]] ([[Lotynų kalba|lot]]. aš) – tai psichikos dalis, atsakinga už sprendimų priėmimą. Ego stengiasi patenkinti id norus, suderindama juos su išorinio pasaulio apribojimais ir superego reikalavimais. Veikia pagal realybės principą, loginį mąstymą ir įgūdžius.
# [[Superego (psichologija)|Superego]] ([[Lotynų kalba|lot]]. virš aš) – tai internalizuotos tradicinės vertybės, idealai, kuriuos vaikui perduoda tėvai. Pagrindinė užduotis – įvertinti vieno ar kito reiškinio teisingumą, remiantis moraliniais standartais. Superego padeda palaikyti tradicijas ir tęstinumą, perduodamas vertybes iš kartos į kartą. Froidas superego dalina į:
## Sąžinę – elgesys, už kurį tėvai bausdavo, versdami jį jaustis kaltu.
## Ego idealą – idealai, kuriais individas nori sekti ir į kurios stengiasi būti panašus. Idealas žmogų apdovanoja ir jis gali savimi didžiuotis.
Froidas teigė, kad žmogaus viduje vyksta nuolatinis '''vidinis konfliktas''' tarp malonumo siekiančių biologinių potraukių ir ribojančių realybės reikalavimų (Id ir Ego). Taip pat žmoguje yra ''[[gynybos mechanizmas|gynybos mechanizmai]]'', skirti Ego pusiausvyrai atstatyti: sublimacija, racionalizacija, projekcija, išstūmimas, atvirkštinis reagavimas, regresija, perkėlimas.
Eilutė 49:
== Nuorodos ir šaltiniai ==
* [http://www.apsa.org/ Amerikos psichoanalitikų asociacija]
* [http://www.psychoanalysis.asn.au/home Australijos psichoanalitikų asociacija]
* [http://www.freudfile.org/ Zigmundas Froidas – gyvenimas ir darbai (ang.)]
* Milašiūnas, R. "Psichoanalizė: 100 klausimų ir atsakymų" Vilnius, "Tyto alba" 2004 m, 234p.
Eilutė 65:
[[ar:تحليل نفسي]]
[[ast:Sicoanálisis]]
[[bar:Psychoanalyse]]
[[be-x-old:Псыхааналіз]]
[[bg:Психоанализа]]
| |||