Sociokultūrinė antropologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ArthurBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: fy:Folkekunde
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas
Eilutė 6:
 
== Trumpa istorija ==
Šiuolaikinės sociokultūrinės antropologijos šaknys yra [[XIX amžius|XIX a.]] „[[etnologija|etnologijoje]]“, kuri užsiėmė žmonių visuomenių lyginamaisiais tyrimais. Tokie mokslininkai kaip [[Edward Burnett Tylor|E. B. Tylor]] ir [[James Frazer|J. G. Frazer]] dirbo daugiausia su kitų – dažniausiai misionierių, tyrinėtojų ir kolonijų pareigūnų – surinkta medžiaga, todėl buvo vadinami „kabinetiniais antropologais“. Etnologai ypač domėjosi, kodėl skirtingose pasaulio vietose gyvenantys žmonės turi panašius tikėjimus ir [[religija|religines]] praktikas. Šiuo klausimu XIX a. etnologai pasidalino į dvi mokyklas. Pasak vienos iš jų šalininkų, pvz., [[Grafton Elliot Smith]], skirtingos grupės panašių bruožų išmoko viena iš kitos, nors nebūtinai tiesiogiai, kultūriniai bruožai plito iš vienos vietos į kitą („kultūrinė difuzija“). Kiti etnologai teigė, kad skirtingos grupės galėjo panašius tikėjimus ir religines praktikas sukurti savarankiškai. Dalis tų, kurie teigė, jog panašūs kultūriniai bruožai sukuriami savarankiškai, pvz., [[Lewis Henry Morgan]], darė prielaidą, kad panašumai reiškia, jog skirtingos grupės praėjo tas pačias kultūrinės evoliucijos pakopas.
 
[[XX amžius|XX a.]] antropologai atmeta idėją, kad visos žmonių visuomenės turi praeiti tas pačias pakopas ta pačia tvarka. Dalis XX a. etnologų, pvz., [[Julian Steward]], teigė, kad kultūriniai panašumai atspindi panašius prisitaikymo prie panašios aplinkos mechanizmus (žr. [[kultūrinė evoliucija]]). Kiti, pvz., [[Claude Lévi-Strauss]], teigė, kad panašūs vystymosi keliai atspindi fundamentalius [[žmogus|žmogaus]] [[mąstymas|mąstymo]] struktūros panašumus (žr. [[struktūralizmas]]).