Steponas Kairys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
cat. |
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
||
Eilutė 50:
1916 m. [[birželio 10]] d. pasirašė du memorandumus generolui Liudendorfui apie lietuvių tautinės minties plėtojimą ir apie lietuvių siekius. 1916 m. [[birželio 30]] d. – [[liepos 4]] d. dalyvavo Rusijos pavergtųjų tautų kongrese [[Lozana|Lozanoje]], kur buvo nutarta siekti Lietuvos nepriklausomybės. [[1917]] m. [[rugpjūčio 18]]–22 d. [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijos]] organizatorius, joje išrinktas [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybos]] vicepirmininku.
1917 m. [[spalio 2]]–10 d. su kitais Lietuvos Tarybos nariais dalyvavo lietuvių konferencijoje [[Bernas|Berne]], grįždamas iš [[Šveicarija|Šveicarijos]], [[Berlynas|Berlyne]] lankėsi Reichstage, o 1917 m. [[gruodžio 1]] d. su Vokietijos užsienio reikalų ministru pasirašė protokolą dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sąlygų. Todėl, kai Lietuvos Taryboje iškilo vokiečių brukamų konvencijų klausimas, su [[Mykolas Biržiška|Mykolu Biržiška]], [[Stanislovas Narutavičius|Stanislovu Narutavičium]] ir [[Jonas Vileišis|Jonu Vileišiu]], gindami Lietuvos nepriklausomybės siekį, pasitraukė iš Tarybos. Tarybai atsisakius 1917 m. [[gruodžio 11]] d. vokiečiams duotų pažadų, visi grįžo į Tarybą ir pasirašė [[1918]] m. [[Lietuvos nepriklausomybės aktas|Vasario 16-osios aktą]]. Kai Lietuvos Taryba 1918 m. [[liepos 11]] d. nutarė [[Vilhelmas Urachas|Urachą]] kviesti Lietuvos karaliumi, S. Kairys iš jos visiškai pasitraukė.
1918 m. pabaigoje steigė savivaldybes [[Utenos apskritis|Utenos apskrityje]], buvo išrinktas apskrities tarybos pirmininku, apskritį užėmus [[rusai|rusams]], pasitraukė į Kauną.
Eilutė 60:
Nuo [[1922]] m. Socialistinio darbininkų internacionalo Vykdomojo komiteto narys. [[1923]] m. [[gegužės 21]]–25 d. dalyvavo socialistinių partijų kongrese [[Hamburgas|Hamburge]], kur atsikūrė [[Darbininkų Internacionalas]]. LSDP tapo šios organizacijos nare. [[1930]] m. dalyvavo SI kongrese [[Viena|Vienoje]]. [[1931]] m. su [[Antanas Žvironas|Antanu Žvironu]] parengė naują LSDP programą, kurią už pagrindą priėmė XIII suvažiavimas.
1917–[[1919]] m. [[Darbo balsas|„Darbo balso“]], 1919–[[1928]] m. [[Socialdemokratas|„Socialdemokrato“]] redaktorius. [[1929]] m. už straipsnius, išspausdintus „Socialdemokrate“ jo redaktorius S. Kairys buvo nubaustas dviem savaitėm kalėjimo. [[Vasario 16]]-ąją Nepriklausomybės akto autorius ir signataras sutiko [[Kauno kalėjimas|Kauno sunkiųjų darbų kalėjime]]. 1923 m. [[spalio 17]] d. vedė Oną Leonaitę.
1923–[[1938]] m. [[Kauno miesto savivaldybė]]s kanalizacijos ir vandentiekio skyriaus vedėjas. Pusmetį dirbo Davydo Grovės firmoje Berlyne. Parengė Kauno vandentiekio ir kanalizacijos projektą bei finansinį planą, kaip išvengti užsienio paskolų ir koncesijų, nuostolingų gyventojams. Buvo parengęs projektus ir [[Šančiai|Šančiams]] bei [[Žaliakalnis|Žaliakalniui]]. Be to, paruošė vandentiekio ir kanalizacijos projektą [[Šiauliai|Šiauliams]], buvo ekspertas rengiant projektus [[Marijampolė|Marijampolei]], [[Vilkaviškis|Vilkaviškiui]], [[Panevėžys|Panevėžiui]].
Eilutė 71:
Nuo [[1944]] m. gyveno Vokietijoje, kartu su kitų [[Baltijos šalys|Baltijos šalių]] socialdemokratais parengė pirmąjį memorandumą [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] vyriausybėms. [[1945]] m. Vokietijoje įkūrė LSDP Užsienio delegatūrą.
Nuo [[1948]] m. gyveno JAV. [[1949]] m. [[Paryžius|Paryžiuje]] įsikūrus Vidurio ir Rytų Europos socialdemokratų unijai, išrinktas jos vicepirmininku. [[1951]] m. liepą dalyvavo [[Socialistų Internacionalas|Socialistų Internacionalo]] steigiamajame kongrese Frankfurte prie Maino. [[1954]] m. vasario mėn. Europos socialistų konferencijoje [[Briuselis|Briuselyje]] LSDP atstovas [[Juozas Vilčinskas]] perskaitė S. Kairio laišką, kuriame buvo išdėstyti LSDP pageidavimai nepripažinti Lietuvos inkorporavimo į [[SSRS]], laikyti tai smurto aktu.
[[1955]] m. liepos mėn. JAV organizavo Lietuvos, [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] socialdemokratų konferenciją. [[1957]] m. [[spalio 13]] d. laiške J. Vilčinskui išreiškė viltį, kad Lietuvoje pabus opozicinė mintis, todėl nereiktų vengti kontaktų su Lietuvos žmonėmis.
Išleistos knygos: „Miesto kanalizacija“, „Lietuva budo“ (1957 m.), „Tau, Lietuva“ ([[1964]] m.), politikos, literatūros darbų, straipsnių, brošiūrų.
| |||