Kauno sporto halė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Keičiama: hr:Kauno sporto halė |
S Kai kurių rašybos, skyrybos klaidų taisymas |
||
Eilutė 32:
Statybos darbai pradėti 1938 m. [[gruodžio 5]] d. <ref>Pradėta statyti didžiausia Lietuvoje halė // [[Ūkininko patarėjas]], 1938 m. gruodžio 8 d., Nr. 49 (530), 16 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=85386]</ref> <ref>13.000 žiūrovams halė // Lietuvos žinios, 1938 m. gruodžio 5 d. Nr. 279 (5845), 6 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=82798]</ref> Per 1938 m. gruodžio ir 1939 m. sausio mėn. buvo betonuojami pamatai, ruošiamos medžiagos. Po to sekė sunkiausias etapas – plieninių arkų gamyba ir montavimas. Visas konstrukcijas teko gamintis kniedijimo būdu (elektrinis metalų suvirinimas tuo metu Lietuvoje dar nebuvo naudojamas). Prie 700 mm aukščio ir 10 mm storio plieno juostos darbininkai kniedijo po keturis 150×75 mm kampuočius, kurie formavo dvitėjinį skerspjūvį. Metale rankiniais elektriniais grąžtais išgręžta virš 18 000 skylių. Kiekvieną kniedę reikėjo užplakti kūjais.
Per vasario ir kovo mėn. būsimo pastato vietoje iškilo keturios 60 m pločio medinės arkos, paremtos statramsčiais, savo dydžiu ir forma tiksliai atitinkančios suprojektuotas metalines. Ant tokių pastolių buvo montuojamos plieninės arkos. „[[Lietuvos žinios]]“ rašė, kad „vasario ir kovo mėnesiais „sumobilizavo“, kiek tik surado, visus Kauno ir apylinkių šaltkalvius“. Darbas nenutrūkdavo net naktimis, rangovo P.Dėdelės žmonės triūsė keliomis pamainomis. Visos plieninės konstrukcijos sumontuotos balandžio pabaigoje. Arkoms ir ryšiams sunaudota 100 tonų plieno, ilginiams ir sienų fachverkui – 110 tonų. Už laiku ir sėkmingai atliktą darbą šaltkalvis Juozas Paškevičius apdovanotas [[Lietuvos Respublikos prekybos, pramonės ir amatų rūmai|Prekybos, pramonės ir amatų rūmų]] įsteigtu Darbo Žvaigždės aukso medaliu. <ref>Šaltkalvis J. Paškevičius apdovanotas Darbo Žvaigždės aukso medaliu // Darbas, 1939 m. gegužės 28 d., 1 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=117239]</ref>
Mūro darbai baigti [[gegužės 10]] d. Tuo pat metu baigtos įrengti tribūnos, išklotos medinės grindys, sumontuoti krepšiai, dažais pažymėtos aikštelės ribos. Visa statyba, įskaitant projektavimą, kainavo apie 400 tūkst. litų, dalis šios sumos – 220 tūkst. litų – gauta išleidus [[obligacija]]s, kurios turėjo būti išpirktos dalimis per trejus metus.
Eilutė 45:
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metais šalia sporto halės [[Ąžuolynas|Ąžuolyne]] numestos dvi didelės aviacinės [[bomba|bombos]], tačiau gerai suprojektuotas ir pastatytas statinys liko be jokių deformacijų.
[[1962]] m. atlikta rekonstrukcija: pastatytos gelžbetoninės tribūnos, pagerinta sienų šiluminė izoliacija, apšiltintas stogas, įrengta šildymo sistema. Ruošiant rekonstrukcijos projektą daug prisidėjo pirmasis projekto autorius A. Rozenbliumas.
Nuo [[1983]] m. sporto halė su [[S. Dariaus ir S. Girėno stadionas|lengvosios atletikos ir futbolo stadionu]] sudaro vieningą ansamblį. [[1993]] m. sporto kompleksas pavadintas [[Steponas Darius|Stepono Dariaus]] ir [[Stasys Girėnas|Stasio Girėno]] sporto centru. [[2007]] m. [[gegužės 24]] d. sporto halė įrašyta į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. <ref>http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15971</ref>
| |||