Jurgis Bielinis: Skirtumas tarp puslapio versijų

12 baitų pašalinta ,  prieš 10 metų
Brolis [[Andrius Bielinis]], sūnus [[Kipras Bielinis]]. Mokėsi privačiai [[Šiauliai|Šiauliuose]] ir [[Mintauja|Mintaujoje]], [[1872]] m. baigė vokišką pradžios mokyklą [[Ryga|Rygoje]]. Nuo [[1873]] m. pradėjo knygnešio veiklą, talkino [[Motiejus Valančius|Motiejui Valančiui]], jo ir lietuviškos spaudos leidėjo [[Prūsij]]oje [[Jonas Zabermanas|J. Zabermano]] ryšininkas. Nuo [[1890]] m. persekiojamas jau nebegalėjo gyventi namuose, tėviškėje ir tapo profesionaliu knygnešiu.
 
karta gyveno[[1885]] m. įkūrė ir vadovavo [[Panevėžys|Panevėžio]] krašto [[Garšvių knygnešių draugija]]i. Vidurio ir Vakarų Lietuvoje sukūrė [[spaudos draudimas|draudžiamos spaudos]] platinimo tinklą, apėmusį ir [[Latgala|Latgalą]]. Per 31-erius aktyvios veiklos metus vienas arba su talkininkais pergabeno per sieną ir Lietuvoje išplatino beveik pusę visų spaudinių, tuomet išspausdintų [[Mažoji Lietuva|Mažojoje Lietuvoje]]. Caro žandarams ir pasienio sargybiniams buvo įkliuvęs 5 kartus, bet buvo sumanus ir drąsus, todėl pavykdavo ištrūkti. Už jo sugavimą valdžia buvo paskyrusi didelę premiją. Savojo gyvenimo šūkiu laikė paties sukurtą posakį: “Nemirsiu, kol maskoliai iš Lietuvos neišeis”. Mirė eidamas pėsčiomis į Vilnių, į [[Lietuvių konferencija|Lietuvių konferenciją]], kuri Nepriklausomybės reikalavimą paskelbė bendru visos tautos reikalu.<ref>[http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/Jurgis_Bielinis.htm Jurgio Bielinio biografija]</ref> Įėjo į lietuvių tautinio judėjimo istoriją kaip ryškiausias lietuvio knygnešio prototipas.
 
Bendradarbiavo laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“, [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]], „[[Tėvynės sargas]]“, vėliau – „[[Lietuvos ūkininkas]]“, „[[Vilniaus žinios]]“. Pats leido neperiodinį laikraštėlį „Baltasis erelis“. Jam spausdinti iš [[Martynas Jankus|Martyno Jankaus]] nusipirko ir parsigabeno rankinę spausdinimo mašiną. [[1897]], [[1911]] ir [[1912]] m. išleisti 3 valstiečiams skirto neperiodinio leidinio numeriai. Parašė brošiūrų [[Lietuvos istorija|Lietuvos istorijos]], lietuvių valstiečių likimo temomis. Vienas pirmųjų ėmė kelti Lietuvos nepriklausomybės idėją, lietuvių vienybės šūkį, peikė dvarininkus dėl užgrobtų valstiečių žemių. Skleidė naivaus monarchizmo idėjas - tikėjo, kad Vakarų valstybių diplpmatinė parama padės įkurti nepriklausomą valstietiško karaliaus valdomą Lietuvos valstybę.<ref>{{VLE|III|172|[[Leonora Kalasauskienė]]|Jurgis Bielinis}}</ref>
Anoniminis naudotojas