Vilniaus elektrinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Miestui neturint pinigų, esminis elektrinės rekonstrukcijos planas pradėtas rengti tik [[1924]] m., direktoriumi paskyrus inžinierių J. Glatmaną. Kitų specialistų siūlymai statyti naują šiluminę elektrinę prie geležinkelio arba hidroelektrinę prie [[Neris (upė)|Neries]] buvo atmesti: tam reikėjo daug laiko ir lėšų. Pirmame rekonstrukcijos etape, [[1925]] m. sumontuota nauja 1800 kW galios garo turbina ir pakloti nauji kabelių tinklai. Prie elektros tinklų buvo prijungta 2150 namų, gatvėse švietė 655 elektros lempos. [[1928]] m. [[rugsėjo 1]] d. pradėti naudoti dar du garo katilai ir antroji 3000 kW galios turbina. Garo katilai turėjo 400 kv. m kaitinamąjį paviršių ir tiekė 16 atm slėgio garą. [[1934]] m. elektrinėje buvo likviduoti paskutiniai seni įrengimai. [[1935]] m. sumontuotas ir paleistas trečiasis 375 kv. m kaitinamojo paviršiaus, 16 atm slėgio garo katilas. [[1937]] m. [[vasario 3]] d. pradėjo veikti trečioji 3700 kW galios turbina. Elektrinės galia pasiekė 8500 kW ir iki 1940 m. daugiau nebebuvo didinama.

 

 

Rekonstravus elektrinę ir skirstomąjį tinklą, elektrinė dirbo labai ekonomiškai. Augo ir elektros energijos gamyba. Jeigu 1921 m. Vilniuje buvo pagaminta 3,3 mln. kWh energijos, tai [[1926]] m. – 5,0, 1928 m. – 6,3, [[1930]] m. – 7,5, [[1935]] m. – 9,1, [[1939]] m. – 13,7, o 1940 m. net 15,2 mln. kWh energijos. 1937 m. elektrinės metinis biudžetas siekė 4 mln. zlotų. Tiesa, palyginus su Lietuvos miestais, vienam gyventojui elektros energijos teko labai mažai – 1923 m. – 27 kW, 1937 m. – 57 kW, arba 3 kartus mažiau, negu [[Šiauliai|Šiauliuose]], 4 kartus mažiau, negu [[Kaunas|Kaune]] ir 6 kartus mažiau, negu [[Klaipėda|Klaipėdoje]]. 1925 m. elektra buvo teikiama 2150, 1933 m.- 3550, o 1937 m. -5160 namų. 1937 m. elektrinė turėjo 25,8 tūkst. abonentų ir 30,7 tūkst. elektros skaitiklių.