Vokietijos geografija: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Paviršius ==

 

Trys pagrindinės paviršiaus formos platumine kryptimi: šiaurėje – Šiaurės Vokietijos žemuma, viduryje ir pietuose – Vidurio Vokietijos kalnai, pačiuose pietuose pereinantys į Priešalpes ir Alpės. Aukščiausias šalies taškas – Cugšpicė (2 962 m virš jūros lygio), žemiausias – Noindorfas (3,5 m žemiau jūros lygio).

 

== Vidaus vandenys ==

 

Platus hidrografinis tinklas. Upės priklauso 3 jūrų baseinams: [[Šiaurės jūra|Šiaurės]], [[Juodoji jūra|Juodosios]] ir [[Baltijos jūra|Baltijos]]. Didžiausios upės: [[Reinas]] su intakais [[Nekaras|Nekaru]], [[Mainas|Mainu]], [[Lanas|Lanu]], [[Mozelis|Mozeliu]], [[Rūras|Rūru]] ir kt., [[Elbė]] su [[Zalė|Zale]], [[Hafelis|Hafeliu]] ir [[Šprė]], [[Eldė|Elde]] ir kt, [[Vėzeris]] su [[Vera]], [[Fulda]], [[Aleris|Aleriu]] ir kt. bei [[Emsas]] (įteka į Šiaurės jūrą). [[Švarcvaldas|Švarcvaldo]] šlaituose prasideda antroji pagal ilgį (po Volgos) [[Europa|Europos]] upė Dunojus, kirtusi 9 valstybių: Vokietijos, [[Austrija|Austrijos]], [[Slovakija|Slovakijos]], [[Vengrija|Vengrijos]], [[Kroatija|Kroatijos]], [[Serbija|Serbijos]], [[Bulgarija|Bulgarijos]], [[Rumunija|Rumunijos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] teritorijas, įtekanti į Juodąją jūrą. Svarbiausi Dunojaus intakai Vokietijoje: dešinieji [[Ileris]], [[Lechas]], [[Izaras]] ir [[Inas]] išteka iš [[Alpės|Alpių]]. Dunojus laivuojamas nuo [[Kelheimas|Kelheimo]]. Į Baltijos jūrą įteka pasienio su [[Lenkija|Lenkiją]] upė [[Oderis]], [[Penė]] ir kt.

 

{| class=wikitable

 

Dažni potvyniai, ypač pavasarį ir vasarą: katastrofiški Reino ([[1846]], [[1926]], [[1955]], [[1983]], [[1994]], [[1995]]), Elbės ([[2002]] – užtvindytas [[Dresdenas]]), Dunojaus, Oderio.

 

Ežerai daugiausia ledyninės kilmės Meklenburgo ežeryne ir Priešalpėse bei patvenktiniai Alpėse. Didžiausias [[Bodeno ežeras]], dar vadinamas Švabijos jūra (anglų ir prancūzų vadinamas Konstanso ežeru), plyti Vokietijos, [[Šveicarija|Šveicarijos]] ir Austrijos pasienyje. Per Bodeno ežerą teka Reinas, [[Chymzė]], arba Kimo ežeras, dar vadinamas Bavarijos jūra (ilgis 19 km, plotis 11 km, didžiausias gylis 80 m).

<small>*tik Vokietijos dalis; visas plotas Vokietijoje, Šveicarijoje ir Austrijoje – 572 km².</small>

 

=== Kanalai ===

 

Didelė laivybinių kanalų reikšmė. Svarbiausi kanalai jungia laivybines upes (Vidurio žemių, Maino ir Dunojaus) arba jūras (Kylio). Bendras laivybinių kanalų ilgis – 2100 km.