Vičiūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 25:
Anot kraštotyrininko, šalia pirmosios gyvenvietės valstybiniai valstiečiai įkūrę antrąją gyvenvietę. Joje Panemunės savininkai Simonas Sirutis, vėliau Karolis Prozoras įrengę vasaros stovyklą, kurioje jauni kariai, vadinami ''vyčiais'', buvo mokomi kariauti. Prie šios stovyklos pastatyta keletas pastatų. Matyt, nuo vytinių prieplaukos ar vyčių stovyklos ir kilo Vičūnų gyvenvietės pavadinimas.
Istoriniuose dokumentuose Vičiūnai pirmą kartą paminėti [[1787]] m. Panemunės dvaro ir miestelio savininko Juozapo Prozoro dovanojimo akte. [[1827]] m. visuotinio [[Lenkijos karalystė]]s gyventojų bei gyvenviečių surašymo duomenimis, gyvenvietę išties sudarė du kaimai – privatus ir valstybinis. Privačiame buvo 5 sodybos ir 36 gyventojai, valstybiniame – 4 sodybos ir 50 gyventojų. Pagal [[1847]] m. [[Augustavo gubernija|Augustavo gubernijos]] dvarų ir kaimų sąrašą privatus kaimas buvo [[Panemunės valsčius|Panemunės valsčiuje]] ir priklausė [[Panemunės dvaras|Panemunės dvarui]], valstybinis kaimas – [[Pažaislio valsčius|Pažaislio valsčiuje]] ir priklausė [[Pažaislio dvaras|Pažaislio dvaro]] [[palivarkas|palivarkui]].
Iki [[XIX a.]] antros pusės vidurio žymiai išaugo privatūs Vičiūnai. [[1878]] m. juose buvo 56 sodybos ir 127 gyventojai, valstybiniuose – tik 6 sodybos ir 58 gyventojai. Abu kaimai jau priklausė [[Fredos valsčius|Fredos valsčiui]]. Statant [[Kauno tvirtovė|Kauno tvirtovę]], į pietus nuo tuometinio Vičiūnų kaimo pastatyta VI baterija (iki [[1889]] m.), į ją nutiestas karinis kelias – dabartinis Baterijos plentas. Išlikusi paskutiniojo Kauno tvirtovės komendanto generolo Vladimiro Grigorjevo medinė vila (Stirnų g. 6).
| |||