Parazitizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
[[Vaizdas:Parasitismus.jpg|thumb|right|260px|Parazitizmas]]
'''Parazitizmas''' (graikiškai ''παρασσυτισμός'') – dviejų [[rūšis|rūšių]] organizmų [[antagonizmas|antagonistinė]] [[simbiozė|sugyvenimo forma]], kai vienas organizmas ([[parazitas]]) gyvena ir minta kitame („šeimininkas“) ir sukelia jo funkcijų susilpnėjimą ar žūtį. Parazitizmas artimas [[plėšra]]i, nes poveikis „šeimininkui“ yra panašus.
Parazitai – visi virusai, kai kurios bakterijos ir grybai (pvz., ragangrybiečiai). Yra net parazitinių aukštesnių augalų, gyvenančių ant kitų augalų (pvz., brantas, džioveklė). Daugelis vienaląsčių, kirmėlių ir nariuotakojų gyvena parazitiškai.
== Parazitizmo istorija ==
Parazitizmo atsiradimas apima ilgą [[evoliucija|evoliucijos]] tarpsnį. Gal būt kai kurie [[gyvūnas|gyvūnai]] pradėjo parazituoti atsitiktinai patekę į kitų gyvūnų organizmą, kur rado palankias sąlygas. Čia jie yra aprūpinti maistu, o ryšį su išorine aplinka palaiko per šeimininko organizmą. Dėl to daugelio parazitų sandara supaprastėjo, susiredukavo arba visai išnyko kai kurie [[organas|organai]]. Tačiau parazitai turi gerai išvystytą [[dauginimosi sistema|dauginimosi sistemą]], kuri užtikrina jų išlikimą net ir nepalankiomis sąlygomis. Be to jie nepaprastai vislūs. Veikiant [[gamtinė atranka|gamtinei atrankai]], išgyvena tik tie parazitai, kurie sugeba intensyviai daugintis, nes daug [[gemalas|gemalų]] neišgyvena dėl šeimininkų kaitos. Be to, [[helmintas|helmintų]] kiaušiniai ir [[pirmuonis|pirmuonių]] [[cista|cistos]] gana atsparios nepalankioms aplinkos sąlygoms.
| |||