Minix: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: ar, be, be-x-old, bg, bn, ca, cs, da, de, eo, es, fa, fi, fr, gl, he, hr, hu, ia, id, ilo, it, ja, ko, ml, nl, nn, no, pl, pt, ro, ru, simple, sr, sv, tr, uk, zh Keičiama: en
Atlantas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 13:
 
== Minix 3 ==
 
[[Minix 3]] buvo viešai paskelbtas 2005 m. spalio 24 dieną Andrew Tanenbaum, jis paskelbe per savo kalbą „ACM Symposium Operating Systems Principles“ konferencijoje. Nors ji vis dar veikė kaip pavyzdinė nauja versija knygos pavyzdžiu, ji yra visapusiškai pertvarkyta, tinka naudoti kaip rimtą sistemą, riboti išteklius ir integruotiems kompiuteriams ir programoms reikalingas didelis patikimumas. Minix 3 palaiko [[IA-32]] architektūros suderinamas sistemas. Jis tiekiamas [[Live CD]] formatu, kuris leidžia jį naudoti kompiuteryje be jokio įdiegimo į standųjį diską, o versijos suderinamos su įrangos emuliacijos/virtualizacijos sistemomis, įskaitant [[Bochs]], [[Qemu]], [[VMware]] Workstation/Fusion ir [[Microsoft Virtual PC]].
 
Versija 3.1.5 buvoo išleista 2009 lapkričio 5 dieną. Joje [[X11]], [[emacs]], [[vi]], [[cc]], [[gcc]], [[perl]], [[python]], [[ash]], [[bash]], [[zsh]], [[ftp]], [[ssh]], [[telnet]], [[pine]] ir daugiau nei 400 kitų [[Common UNIX]] programų. Su versija X11 buvo ženklus perėjimas nuo tekstinių sistemų. Kita šios versijos funkcija yra tokia, kad ji sugeba atlaikyti tvarkyklės lūžinėjimus, ir daugeliu atvejų būtų automatiškai keičiami, nekeičiant veiklos procesų. Tokiu būdu Minix savarankiškai „išsigydo“ ir gali būti naudojama procesams reikalaujantiems didelio patikimumo.
 
 
== Minix ir Linux ==
 
Projektavimo principus Tanenbaumas pritaikė Minix, didelę įtaką projektavimo principams suteikė Linus Torvalds projektavimą pritaikęs Linux branduoliui. Torvaldas naudojo ir vertino Minix, bet jo projektavimas skyrėsi nuo Minix architektūros daugeliu būdų, ypač dirbant su monolitiniais branduoliais vietoje mikrobranduolių. Tai buvo patvirtinta po Tanenbaumo ir Torvaldso diskusijos. Tanenbaumas vėl paaiškino loginį pagrindą naudojant mikrobranduolį 2006 metų gegužę. Ankstyvoji Linux branduolio plėtra buvo baigta ant Minix pagrindinės sistemos, kuri leido Linux paveldėti įvairių funkcijų iš Minix, tokių kaip [[Minix failų sistemos]].
 
eilutė 26 ⟶ 23:
 
== Licencijavimas ==
 
Lincencijavimas buvo laikomas gana liberalus. Minix licencijų mokestis buvo labai mažas (69$), palyginti su kitų operacinių sistemų.Nors Tanenbaumas palinkėjo Minix būti kuo prieinamesne studentams, jo leidėjas nebuvo pasiruošęs pasiūlyti medžiagos, kuri būtų laisvai kopijuojama, todėl ribojančiai licencijai reikalingas nominalus mokestis (įtrauktas į Tanenbaum kainų knygą) buvo taikomas kaip kompromisas. Tai neleido naudoti Minix kaip laisvai platinamamai programinei įrangai sistemos pagrindu.
 
eilutė 32 ⟶ 28:
 
== Nuorodos ==
*[http://en.wikipedia.org/wiki/Minix Išversta iš http://en.wikipedia.org/wiki/Minix]
 
[[Kategorija:Unix]]