Surdegio stačiatikių Šv. Dvasios vyrų vienuolynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

'''Vienuolyno žemės ir turtas'''. D. Afanasjevas nurodė, kad [[1858]] metų pradžioje Surdegio vienuolynas turėjo 60,32 dešimtinės žemės. Vienuolynui papildomai žemės buvo skirta XIX a. 6-ajame dešimtmetyje. [[1861]] m. jis taip pat turėjo Rubikių ežerą ir malūną Anykščiuose. Vienuolyno vyresnysis Serafimas įveisė naujų sodų ir daržų (vienuolynas savo sodais įėjo į Lietuvos sodininkystės istoriją). Prie vienuolyno buvo iškastas tvenkinys. Surdegio vienuolynui atiteko ir [[1889]] m. uždaryto Žemaičių Kalvarijos vienuolyno turtas – beveik 70 hektarų žemės su pastatais. XIX a. pabaigoje jam priklausė šešios dešimtinės žemės, kurią užėmė cerkvės, vienuolyno pastatai, palivarkas, daržai ir sodai; pusės dešimtinės vienuolyno kapinės; dešimt dešimtinių šienaujamųjų pievų, 36 dešimtinės ariamosios žemės; 33 dešimtinės ir 600 sieksnių šienaujamųjų pievų Subačiaus valsčiuje; 21 dešimtinė ir 672 sieksnio žemės Juostininkuose; daugiau negu 99 dešimtinės žemės Teresės dvare; 902 dešimtinės ir 1 656 sieksniai Rubikių ežere; 226 dešimtinės ir 696 sieksniai Jurgiškių ežere; vandens malūnas ant Lėvens upės su žeme. Dvarininkas Ivanas Balobuševičius [[1880]] m. [[gruodžio 20]] d. testamentu po žmonos mirties vienuolynui dovanojo 48 dešimtines naudmenų Jukiškėse (Pakruojo valsčiuje). XX a. pradžioje vienuolynui priklausė 205 dešimtinės žemės, iš kurios ariamosios – 36, pievų – 51, miško – 118 dešimtinių. Prie vienuolyno ilgą laiką veikė berniukų prieglauda ir mokykla.

Vienuolyno veikla nutrūko, kai Sinodo įsakymu [[1915]] m. rugpjūtį vienuoliai evakavosi į Rusijos gilumą.