Panemunė (Kaunas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
pap. |
|||
Eilutė 23:
1859–[[1860]] m. klebono R.Bučionio pastangomis pastatyta mūrinė bažnyčia, įkurtos Panemunės kapinės (čia palaidotas prezidentas [[Aleksandras Stulginskis]], lakūnas [[Jurgis Dobkevičius]], knygnešys [[Adomas Grinevičius]] ir kt.). [[1864]] m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas bavariško [[alus|alaus]] fabrikėlis – bene pirmoji pramonės įmonė Panemunėje. [[XIX a.]] pab. Panemunė išpirkta iš paskutiniųjų jos savininkų – Hassfortų. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] valdžia Panemunę pasirinko savo vakarinėms sienoms stiprinti – [[Kauno tvirtovė]]s statybai. [[1913]] m. čia įrengtas pirmasis Lietuvoje [[aerodromas]]. Apie [[1900]] m. veikė [[Panemunės Arkangelo Mykolo cerkvė]].
[[1922]] m. į Panemunę atkelta [[KKM|Karo mokykla]], įrengtas vienas geriausių Lietuvoje kariuomenės sporto stadionų. [[1919]]–[[1935]] m. vyko traukinių eismas [[Kauno siaurukas|siauruoju geležinkeliu]] Panemunė-[[Kauno senamiestis|Senamiestis]], [[1924]] m. ėmė kursuoti autobusai nuo [[Kauno rotušė]]s. [[1927]]–[[1928]] m. pastatytas [[Panemunės tiltas|gelžbetoninis tiltas]] per Nemuną tarp [[Šančiai|Šančių]] ir Panemunės. [[1931]] m. LR ministerių kabineto nutarimu Panemunės miestelis prijungtas prie Kauno ir perėjo miesto [[savivaldybė]]s žinion, įsteigta [[Aukštieji karininkų kursai|Vytauto Didžiojo aukštoji karo mokykla]]. [[1933]] m. Panemunė paskelbta kurortu, tapo turtingų miestiečių užmiesčio namų (daugiausia medinių) rajonu. Buvo statomi vilas primenantys individualūs ir daugiabučiai namai, atitraukti toliau nuo gatvės. Sklypai dideli ir gausiai apželdinti. A.Smetonos alėjoje, Gailutės gatvėje iki šiol yra išlikę tarpukario pastatų, išsiskiriančių įdomia eklektiška architektūra.
=== Pavadinimo kilmė ===
| |||