Raketinis kateris: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: ar, cs, de, es, fi, he, hr, ja, pl, ru, sl, sv, zh |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 20:
Naujuose raketinių katerių projektuos imta naudoti sisteminį požiūrį, kateris ir jo priešlaivinės raketos nagrinėjami kaip vieninga sistema. Padidėjo raketinių katerių vandentalpa ir pagalbinių įrengimų santykinė masė. Toliau tobulinant raketinius katerius atsirado raketinės korvetės, pvz., ''Sa'ar 5'' klasės Izraelio korvetės. TSRS ir Rusijoje tokie stambesnieji laivai vadinami ''[[mažasis raketinis laivas|mažieji raketiniai laivai]]'', pvz., projektų 1234, 1240 ir 1241.<ref>Sea Warfare. Chris Bishop, ed. Orbis publishing Ltd., 1999, pp. 18-26, 31-34.</ref>
== Taktika ==
Jau pirmas raketinių katerių panaudojimas parodė, kad šis naujas ginklas rimtai keičia taktikos jūrų kare sampratą. Tradiciniai artileriniai mūšiai, būdingi ankstesniems laikams, buvo pakirsti karo aviacijos galimybių, o priešlaivinės raketos juos visiškai pribaigė.
Raketas nešančių laivų puolamasis potencialas daug didesnis už ginamąjį, išgyventi gavus atsakomąjį smūgį labai sunku. Jūrų mūšis kaip priešo apšaudymas ir gynimasis nuo jo apšaudymo pasidarė pernelyg rizikingas, mūšių ėmė vengti. Mūšį pakeitė tolimas smūgis - ginklo panaudojimas neįeinant į zoną, kurią geba apšaudyti priešas.<ref>Горшков, С. Г. Морская мощь государства. М., Воениздат, 1972.</ref>
<br>Pvz., eskadrinį minininką ''Eilat'' Egipto raketiniai kateriai paskandino net neišplaukę iš Aleksandrijos uosto.<ref name="JW">Jane’s War at Sea: 1897—1997. By Bernard Ireland and Eric Grove, Harper Collins, 1997, p. 230.</ref>
Apytiksliai vienodo pajėgumo priešininkų (raketinių katerių ar kitų raketinių laivų) susidūrimai pasidarė nebūdingi. Susidūrimui nutikus pranašumą įgauna ta pusė, kuri pirmoji aptinka priešininką ir paleidžia raketas.
<br>Pasidarė tipiški skirtingų pajėgų susidūrimai - minų traleriai su transportais, aviacija su kateriais ir t.t.
Pasirodžius radioelektroninės kovos priemonėms raketinių katerrių naudojimo taktika buvo tam pritaikyta. Vokietijos, Izraelio ir kt. šalių raketiniai kateriai dėl savo radioelektroninės kovos priemonių efektyvumo tinka smogti ne tik pirmąjį, bet ir atsakomąjį smūgį. Tai paliudijo jūrų mūšis prie Latakijos.
TSRS raketinių katerių taktika numatė siekti nelaukto ir masinio katerių panaudojimo - taip buvo tikimasi priešininko priešraketinę gynybą prisotinti taikiniais, kad ši nebepajėgtų visus sunaikinti.
Tipiškame scenarijuje kateriai ir mažieji raketiniai laivai atakuoja pakrančių konvojų jėgomis iki brigados. Suartėjimo stadijoje brigada, naudodama maskuotės priemones, lygiagrečiomis divizionų kolonomis juda palei krantą ar [[šcherai|šcheruose]]. Rikiuotė sudaroma taip, kad laivai, turintys didžiausio nuotolio raketas (paprastai - mažieji raketiniai laivai), būtų labiausiai nutolę nuo priešininko. Pagal brigados vado signalą kolonos staiga pasuka į priešininką ir maksimaliu greičiu plaukia, kol priartėja iki nuotolio, tinkamo raketų paleidimui. Raketos paleidžiamos [[salvė]]mis, taip, kad visos raketos priešininką pasiektų vienu metu. <ref>Sea warfare…, p.31.</ref>
== Nuorodos ==
| |||