Jonas Steponavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Jonas Steponavičius''' ([[1880]] m. [[kovo 10]] d. [[Zokoriai|Zokorių vienkiemis]] – [[1947]] m. [[gruodžio 8]] d. [[Vokietija]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]], [[pedagogas]], politinis ir visuomenės veikėjas.

Baigė [[Rygos gimnazija|Rygos gimnaziją]], [[Vilniaus kunigų seminarija|Vilniaus kunigų seminariją]], ir [[1906]] m. – [[Peterburgo dvasinė akademija|Peterburgo dvasinę akademiją]], įšventintas kunigu, įgijo teologijos magistro laipsnį. [[1910]]–[[1912]] m. [[Miunchenas|Miunchene]] ir [[Leipcigas|Leipcige]] studijavo psichologiją ir pedagogiką. 1912 m. įgijo filosofijos daktaro laipsnį.

1906 m. paskirtas [[Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Vilniaus Šv.Jono bažnyčios]] vikaru. [[Pirmasis pasaulinis karas|I Pasaulinio karo metu]] metu pasitraukė [[Rusija|Rusiją]], [[1915]]–[[1919]] m. Kaukazo armijos kapelionas. Aktyviai reiškėsi [[Tbilisis|Tifliso]] lietuvių gyvenime. Grįžęs į Lietuvą, organizavo savivaldybes [[Kaišiadorių apskr]]ityje. [[1920]] m. lenkų suimtas ir išvežtas į [[Gardinas|Gardiną]]. Lenkų fronte dalyvavo kaip partizanas ir šaulys.

Nuo [[1921]] m. [[vasario 4]] d. [[Steigiamasis Seimas|Steigiamojo]], vėliau [[Pirmasis Seimas|Pirmojo]], [[Antrasis Seimas|Antrojo]] ir [[Trečiasis Seimas|Trečiojo Seimų]] [[LKDP|krikščionių demokratų]] atstovas. [[1927]]–[[1933]] m. [[Zarasų Ąžuolo gimnazija|Zarasų gimnazijos]] direktorius, nuo 1933 m. [[Utenos Saulės gimnazija|Utenos gimnazijos]] mokytojas. [[1941]]–[[1944]] m. [[Zarasų apskr]]ities viršininkas. Artėjant rusų kariuomenei pasitraukė į [[Žemaitija|Žemaitiją]]. Viekšniuose 1944 m. [[liepos 29]] d. [[Viekšniai|Viekšniuose]] su Žemaitijos kovotojais sudarė viešą aktą įkurti Tėvynės apsaugos rinktinę. Rudenį pasitraukė į Vokietiją.

* Subjektyvios lygybės nustatymas, remiantis vidutine paklaida ir vartojant registravimo metodą, [[1912]] m., [[vokiečių kalba]]

[[Kategorija:Lietuvos kapelionaipedagogai]]