Vaiguva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Vikiteka į ltgyv šabloną. using AWB
CD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
{{Ltgyv
|pavad = Vaiguva
|foto = Vaiguva baznycia.jpg
|plotis =
|fotoinfo = [[Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]]
|herb = Vaiguvosherbas.PNG
|žeml =
Eilutė 19:
}}
 
'''Vaiguva''' – gyvenvietė [[Kelmės rajonas|Kelmės rajone]], netoli [[Knituva|Knituvos]] upelio, šalia kelio [[Kelmė]]–[[Užventis]];. [[Vaiguvos seniūnija|seniūnijosSeniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. [[Urbanistikos paminklas]]. Veikia [[Vaiguvos vidurinė mokykla]], paštas (LT-86046), stovi medinė [[Vaiguvos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia|Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]] (nuo 1877 m.), XVIII a. varpinė, [[Vaiguvos dvaras|dvaro]] liekanos (tarp jų ir dvaro svirnas).
 
== Istorija ==
[[Vaizdas:Vaiguva baznycia.jpg|thumb|right|Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia]]
 
Vaiguva žinoma nuo XV a. (nors spėjama, kad vietovė gali būti žinoma dar nuo XIII a.). [[1385]] m. minimas Vaiguvos kraštas ir valsčius, nuo XIV a. – [[Vaiguvos dvaras]], kuri XV a. 2-ojoje pusėje valdė [[Žemaičių seniūnija|Žemaičių seniūnas]] J. Kęstgailaitis, vėliau sūnus Stanislovas, o [[1498]] m. Andrius Rukovičius. Jo laikais Vaiguvos dvaras turėjo duoti dešimtinę savo pajamų [[Kurtuvėnų bažnyčia]]i.
eilutė 28 ⟶ 27:
[[1531]] m. Stanislovas Kęstgaila Vaiguvos dvarelį užrašė [[Kražiai|Kražių]] altarijai. Yra išlikęs [[Vaiguvos dvaras|Vaiguvos dvaro]] [[1557]] m. [[gegužės 16]] d. inventorinis aprašymas ir įkainojimas. Tada Vaiguvą valdė Kristina Valentienė su dviem sūnumis. XVIII a. minimas miestelis, [[1719]] m. – [[Vaiguvos bažnyčia]]. Vaiguvos dvaras, miestelis ir aplinkiniai kaimai sudarė Vaiguvos seniūniją. Apie [[1780]] m. ją valdė [[Oginskiai|Ignas Oginskis]]. XIX a. Vaiguvos dvaras, kuriam priklausė 844 dešimtinės žemės, buvo Sirevičių nuosavybė.
 
Iki [[1939]] m. Vaiguva buvo [[Šiaulių apskritis|Šiaulių apskrities]] [[Vaiguvos valsčius|valsčiaus]] centras. [[Vaiguvos dvaras]], vietinių gyventojų vadinamas Vaigos dvaru, kadaise buvęs žymios Šiukštų giminės nuosavybė. Kaip vieną paskutinių savininkių senieji gyventojai nurodo buvus Bobenskaitę. Šioji padovanojo dvarą vienuolynui.
 
Po vienuolyno uždarymo čia įkurti vaikų namai, sovietmečiu – prieglauda. Iš paties dvaro komplekso beveik nieko neišlikę. Dvarvietę žymi vien dar teberyški alėja bei ąžuolas, kadaise stovėjęs prie dvaro rūmų. Patys rūmai neišliko, sudegė apie [[1975]]–[[1976]] m. Tuo laikotarpiu juose veikė ligoninė. Tai buvo didelis, gražus dviejų aukštų medinis rūmas, prie kurio šliejosi kiti pastatai bei 100 ha žemės. Iš kitų pastatų išliko akmens mūro sandėlis.
 
[[2009]] m. patvirtintas [[Vaiguvos herbas]].
[[2009]] m. [[rugpjūčio 31]] d. [[Lietuvos Respublikos Prezidentas|Lietuvos Respublikos Prezidentė]] patvirtino [[Vaiguvos herbas|Vaiguvos herbą]] dekretu Nr. 1K-90.
 
{{adm
|XX a. tarpukaris|[[Vaiguvos valsčius|Vaiguvos valsčiaus]] centras
|sovietmetis|[[Vaiguvos apylinkė]]s centras
|po 1990 m.|[[Vaiguvos seniūnija|Vaiguvos seniūnijos]] centras}}
 
=== Pavadinimo kilmė ===