Henry Morton Stanley: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: {{inuse}} '''Seras Henris Mortonas Stenlis''' (''Henry Morton Stanley''; 1841 m. sausio 28 d. - 1904 m. gegužės 10 d.) - britų žurnalistas, keliautojas, tyrinėtojas. Išgarsėj... |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 4:
Gimė kaip Džonas Rolandsas (''John Rowlands'') Velse, Denbio kaimelyje, nedarnioje girtuoklio šeimoje. Jį augino senelis, vėliau pusbroliai. Baigė mokyklą ir 1859 m. būdamas aštuoniolikos emigravo į JAV. Naujajame Orleane įsidarbino pas prekeivį pavarde Stenlis. Šis jaunuoliui buvo kaip tėvas, todėl būsimasis keliautojas priėmė jo pavardę ir pasikeitė vardą. Dalyvavo JAV pilietiniame kare, pradžioje kovojo už konfederatus, bet paimtas į nelaisvę pabėgo ir tąsyk jau stojo į Sąjungos armiją. Tarnavo laivyne, bet dezertyravo.
Po karo Stenlis pradėjo žurnalisto karjerą. Organizavo kelionę į Osmanų imperiją, bet ten buvo sulaikytas ir įkalintas. Išsivadavo ir 1867 m. buvo įdarbintas kaip korespondentas generolo iš Indijos Samuelio Forsterio Tapano. Stenlio rašymo maniera susidomėjo laikraščio New York Herald įkūrėjas Džeimsas Gordonas Benetas ir pasamdė Stenlį. Jis tapo Herald užjūrio korespondentu, dirbo Amerikoje, Azijoje. 1867 m. Gordonas Benetas jaunesnysis Stenliui paskyrė ypatingą užduotį - atrasti Vidurio Afrikoje dingusį žymų britų keliautoją Deividą Livingstoną.
Stenlis 1871 m. kovą nusigavo į Zanzibarą ir iš ten pradėjo rengti ekspediciją. Su Stenliu keliavo ~200 nešikų, tačiau džiunglėse daug jų pasigavo ligas ar išsilakstė. Stenlis griežtomis priemonėmis ir brutalumu privertė ekspediciją toliau keliauti per Rytų Afriką. Stenlis sutiko Livingstoną 1871 m. lapkričio 10 d. Udžidžyje, prie Tanganikos ežero (dabar Tanzanija). Jie kartu atliko keletą ekspedicijų. Straipsnis apie Livignstono atradimą ir knyga apie keliones po Afriką keliautojui uždirbo nemažą šlovę.
1874 m. New York Herald ir anglų Daily Telegraph finansavo kitą Stenlio ekspediciją, kurios metu jis turėjo kirsti Centrinę Afriką ir ištirti paslapčių gaubiamą Kongo baseiną. Keliautojas 1874 m. lapkričio 12 d. Stenlis išvyko iš Zanzibaro. Šį kart su juo keliavo anglai Frederikas Barkeris, Frensis ir Edvardas Pokokai bei Anglijoje mokęsis afrikietis Kalulu. Buvo apsirūpinta naujausiais navigacijos prietaisais, ginkluote, virš 200 nešikų ir pagalbininkų. Per 103 dienų kelionę ekspedicija pasiekė Viktorijos ežero krantą, bet neteko 62 žmonių, tame tarpe Edvado Pokoko. 1875 m. pavasarį Stenlis tyrinėjo ežero pakrantes, siekdamas atrasi Nilo ištakas; atrado daug salų, įlankų, upių žiočių. Ne kartą buvo užpultas čiabuvių, taip pat pakviestas audiencijos pas Bugandos karalių. Ištyrinėjęs Viktorijos ežerą leidosi link Alberto ežero, tačiau dėl priešiškų genčių antpuolių tyrinėjimų tęsti negalėjo ir grįžo atgal prie Viktorijos. 1876 m. Stenlis atvyko į Udžidžį ir pradėjo Tanganikos ežero tyrinėjimus. Radęs Lualabos ištakas Stenlis leidosi šia upe, tikėdamasis išsiaiškinti kokią upę - Nilą ar Kongą ji maitina. Iš Udžidžio išvyko 132 žmonės. Keliautojai įžengė į Kongo džiungles, kuriose gyveno legendomis apipintos priešiškos gentys, kurių niekas negalėjęs pajungti į vergovę, be to jos garsėjo kanibalizmu. Kelionės metu vyko daug susidūrimų su priešiškomis gentimis. 1877 m. sausio 6 d. Stenlis pasiekė Bojomos krioklį ir sužinojo, kad žemiau tekanti upė vadinama Kongu, taigi, buvo įrodyta, kad Tanganika nesisieja su Nilu. Po keturių savaičių pasiekė Malebo ežerą, tačiau įveikti Livingstono krioklį visai ekspedicijai prireikė net 5 mėnesių. Daug ekspedicijos narių žuvo, mirė nuo bado. Tik rugpjūčio 9 d. Stenlis pasiekė Bomą. Visa kelionė truko 1001 dieną. Grįžęs į Zanzibarą išsiuntė savo kelionės aprašymus, ragino pradėti prekybą su Vidurio Afrika.
1876 m. Stenlis Belgijos karaliaus Leopoldo II užsakymu išvyko atgal į Kongą, kur vedė derybas dėl prekybos su vietinėmis gentimis. Tuo pasinaudojęs Belgijos karalius pradėjo Kongo kolonizaciją ir vergų prekybą regione. Nepaisant to, Stenlis tęsė talkinkavimą Belgijai.
1886 m. Stenlis išvyko į kitą gelbėjimo ekspediciją. Jis turėjo rasti Ekvatorijos (kolonijos pietų Sudane) gubernatorių Eminą Pašą.
| |||