Dzongas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 17:
== Architektūriniai ypatumai ==
Tradiciškai dzongai statomi be
=== Padėtis ir išorė ===
Dzongų architektūra labai stipriai įtakota vietinių, o taip pat gretimų kultūrų ([[Indijos kultūra|indų]], [[kinų kultūra|kinų]]) tradicijų.
eilutė 23 ⟶ 25:
Kiniška ir indiška (nepalietiška) įtaka reiškiasi pirmiausia [[stogas|stogų]] formoje: stogai yra lenkti, neretai sudedami keli stogai vienas ant kito mažėjančia tvarka. Stogai yra statomi iš kietmedžio ir bambuko, tradiciškai nenaudojami vinys. Kraigas labai gausiai dekoruojamas. Stoguose buvo paliekamos ertmės, taip sukuriant vėdinamą pastogę. Tradiciškai stogai būdavo dengiami [[čerpės|čerpėmis]], bet pastaruoju metu jas pakeičia skardiniai lakštai ir yra labai nedaug išlukusių dzongų su čerpiniais stogais.
Dzongams buvo parenkama strategiškai tinkama vieta, dažniausiai kalvos viršūnėje, kad būtų lengviau stebėti priešą. Tuo atveju, jeigu dzongas būdavo pastatomas žemiau (pvz. Rimpungo dzongas [[Paras|Pare]]), prie jo ant kalvos būdavo statomas atskiras stebėjimo bokštas (''ta dzong''). Tik keletas dzongų (pvz. [[Punaka|Punakoje]]) stovi visiškoje lygumoje, tačiau tuo atveju jie yra apsaugoti upių.▼
=== Vidus ===
Dzongų viduje yra nedengtas [[kiemas]], aplink kurį išsidėstę administracinės ir religinės paskirties patalpos. Kiemo viduryje dažniausiai stovi pagrindinė dzongo šventykla, kuri neretai būna gerokai išlindusi į viršų ir naudojama kaip stebėjimo bokštas ar citadelė (''utse'').
Kiemas dažniausiai dalijamas į dvi dalis, kurių viena buvo skiriama vienuoliams ir religinėms reikmėms, o kita - administracinėms. Po dzongu būdavo gilūs ir šali rūsiai sudėti krašto gyventojų [[duoklė|duoklę]], kuri buvo nešama produktais. Šiuos produktus naudodavo valdytojas, bet jie buvo reikalingi ir karo atveju, kad gyventojai, užsidarę tvirtovėje, galėtų pramisti<ref>[http://www.thlib.org/static/reprints/jbs/JBS_05_02.pdf Amundsen, Ingun B., On Bhutanese and Tibetan Dzongs in Journal of Bhutan Studies Volume 5, Winter 2001. p. 8-41]</ref>.
▲Dzongams buvo parenkama strategiškai tinkama vieta, dažniausiai kalvos viršūnėje, kad būtų lengviau stebėti priešą. Tuo atveju, jeigu dzongas būdavo pastatomas žemiau (pvz. Rimpungo dzongas [[Paras|Pare]]), prie jo ant kalvos būdavo statomas atskiras stebėjimo bokštas. Tik keletas dzongų (pvz. [[Punaka|Punakoje]]) stovi visiškoje lygumoje, tačiau tuo atveju jie yra apsaugoti upių.
▲Tradiciškai dzongai statomi be išankstinio plano, o dzongo vietą, dydį, išsidėstymą nustatytdavo budizmo dvasininkas, atlikdamas specialias ceremonijas. Feodaliniu laikotarpiu dzongų statyboje ir priežiūroje dalyvaudavo valstiečiai, kurių šeimos turėjo prievolę kasmet siųsti tam tikrą skaičių žmonių darbui, kuomet lauko darbai būdavo pasibaigę.
== Dzongų istorija ==
=== Tibeto dzongai ===
eilutė 42 ⟶ 44:
Yra duomenų, kad dzongai Butano teritorijoje statyti ir iki XVII a., ir juos nuo XIII a. statė Lhapa sektos atstovai, kurie tuo metu paėmė valdžią vakarų Butane.
Tikrasis dzongų statybos suklestėjimas buvo valdant [[šabdrungai|šabdrungams]] XVII-XVIII a. Pirmasis šabdrungas [[Ngavangas Namgijalas]], suvienijęs Butaną, sukūrė dzongų tinklą kalnuose, kad būtų lengviau kontroliuoti atskirus slėnius, ir taip, kad būtų galima apsiginti nuo priešo. Jo laikais pastatyti garsiausi Butano dzongai: Simtokos
Iš viso skaičiuojama, kad Butanas turi 16 istorinių dzongų:
{|
|
#[[Džakaras]]
#[[Čukha]]
#[[Gasa]]
#[[Haa]]
#[[Lhuncė]]:
#[[Mongaras]]
#[[Paras]]
#[[Pemagačelis]]
|
<ol start="9">
<li>[[Punaka]]
<li> Simtokha: Sanga Zabdoen phodrangas (1629 m.)
<li>[[Timpu]]
<li>[[Trašigangas]]
<li>[[Trašijangcė]]: Trašijangcės dzongas
<li>[[Trongsa]]
<li>[[Vangdue Phodrangas]]
<li>[[Žemgangas]]
</ol>
|}
| |||