Vilniaus universiteto astronomijos observatorija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 8:
XIX amžiuje observatorijoje labiausiai nusipelnė [[Janas Sniadeckis]] (1756-1830), vadovavęs AO 1807-1825m. ir [[Petras Slavinskis]] (1795-1881), vadovavęs AO 1825-1843m. Tuo metu ir toliau buvo vykdomi panašūs tyrimai, vėliau pradėti fotometriniai tyrimai. [[1876]] metais observatorijoje kilo gaisras, kuris j1 smarkiai suniokojo ir po penkerių metų ji buvo uždaryta. Vertingi duomenys, leidiniai ir aparatūra buvo perkelta įvairioms Rusijos įstaigoms.
Astronomija Lietuvoje atsigavo tik tarpukario metais, kuomet Vilniuje, Čiurlionio gatvėje buvo išskirtas sklypas ir pastatyti keli bokšteliai. Po Vilniaus krašto grąžinimo Lietuvai buvo nuspręsta Vilniaus ir Kauno universitetų observatorijas sujungti į vieną, bet prasidėjęs karas sutrukdė. Vėliau, 48cm teleskopas buvo perkeltas į Simeizo observatoriją Kryme ([[Ukraina]]), o po to- į geresnių astroklimatinių sąlygų vietą- '''Maidanako observatoriją'''. Pastačius Molėtų astronomijos observatoriją, į ją buvo perkelti didieji teleskopai.
==Prietaisai==
| |||