Laužiškio piliakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
n |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 18:
|registro Nr. = AR1137 / 24561, 24562, 3414 / A1460K
}}
'''Laužiškio piliakalnis su gyvenviete''' – [[piliakalnis]] (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR1137; unikalus objekto MC kodas 3414; registro iki [[2005]] m. [[balandžio 19]] d. Nr. 24562) ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas ) [[Širvintų rajono savivaldybė]]s teritorijoje, [[Laužiškis|Laužiškio]] kaime, [[Zibalų seniūnija]]. Pasiekiamas iš kelio [[Širvintos]] – [[Giedraičiai]] pervažiavus [[Širvinta|Širvintą]], ant kalno pasukus į kairę šiaurėn ir nežymiu lauko keliuku pavažiavus 300 m – yra kairėje, už nedidelės [[Griova|griovos]], nepasiekus sodybos.
== Piliakalnis ==
Eilutė 25:
Piliakalnio vakarinis ir šiaurinis pakraščiai nuslinkę, pylimas ir aikštelė apardyti duobių. [[2001]]-[[2005]] m. sustabdyta piliakalnio [[erozija]], užpiltos duobės, pietrytiniame šlaite įrengti laiptai. Piliakalnis apaugęs pavieniais medžiais, likusiais iškirtus ant jo augusį mišką.
Į rytus ir pietus nuo piliakalnio, 0,7 ha plote yra [[papėdės gyvenvietė]].
== Tyrimai ==
[[1970]] m. piliakalnį žvalgė [[Lietuvos istorijos institutas|Istorijos institutas]]. <ref>Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 31 (31)</ref> [[2001]]–[[2003]] m. [[Gintautas Zabiela]] ištyrė piliakalnio aikštelės šiaurinį kraštą bei išlikusias šiaurinio šlaito dalis, padarė rytinio pylimo pjūvį - iš viso tyrinėtas 339 m<sup>2</sup> plotas.
Piliakalnyje aptikti 3 skirtingų laikotarpių [[Kultūrinis sluoksnis|kultūriniai sluoksniai]]. Apatinis 30 cm storio sluoksnis datuojamas [[I a.]] – [[II a.]] Jam priklauso [[geležis|geležiniai]] peiliai-pjautuvėliai, [[yla|ylos]], smeigtukai, moliniai svoreliai, verpstukų, tiglių fragmentai, [[brūkšniuotoji keramika]], gyvulių kaulai. Tuo laiku šiauriniame šlaite buvo įrengtas 1,4 m pločio kelias į aikštelę. Rytiniame krašte aikštelė buvo įtvirtinta iškasus 5 m pločio, 1,1 m gylio griovį, šalia kurio stovėjo mediniai pastatai, kurie mažiausiai tris kartus degė. Po paskutinio gaisro griovys užpiltas, o jo vietoje suplūktas 0,65 m aukščio, 3 m pločio pylimas. Šalia jo stovėjo stulpinės konstrukcijos gynybinė siena.
[[XIV a.]] piliakalnyje stovėjo vietos valdovo sodyba. Tai liudija [[žalvaris|žalvariniai]] žiedai, žvangutis, apkalai, svorelis, geležinė [[spyna]], [[raktas]], lanko [[strėlė]], kirstukas, geležinis masyvus dirbinys (kėlimo mechanizmo dalis?), sidabrinės segės dalis, žiesta [[keramika]]. Tuo laiku sustiprintas piliakalnio pylimas ant ankstesnio pylimėlio užpilant iki 1,8 m aukščio molio sluoksnį, o už jo iškasant dabar matomą griovį.
[[XVII a.]] – [[XVIII a.]] piliakalnyje stovėjo medinis pastatas su kokline krosnimi - greičiausiai dvarelis; rasta žiestos keramikos, koklių, geležinių vinių.
| |||