ATR–Švedijos karas (1600–1611): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Lenkijos-Švedijos 1600-1611 m. karas''' buvo Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos konfliktų serijos dėl [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] žemių padalinimo, prasidėjusių XVI a., tęsinys.
 
Kita konflikto priežastis buvo kova už [[zigmantas Vaza|Zigmanto Vazos]] prarastą Švedijos sostą. Jonui1593 Karoliuim. Chodkevičiuimirus nugalėjustėvui 2,5Zigmantas kartoVaza didesnękarūnavosi Švedijos kariuomenękaraliumi. [[SalaspilioPo mūšis|Salaspilio1597-99 mūšyje]]m. buvovykusio sudarytospilietinio paliaubos,karo kuriosŠvedijoje vėliauZigmantas pratęstosVaza ikiprarado 1608Švedijos msostą.
 
==Karo eiga==
 
Švedijos karaliumi karūnavosi Zigmanto Vazos dėdė [[Karolis IX|Karolis Sudermanlandietis]], kuris 1601 m. įsiveržė į Livoniją. Zigmantas Vaza atsiųsdavo tik pažadų dėl Livonijos gynimo, bet neatsiuntė nei kariuomenės, nei pinigų.
 
Nors ir neturėdamas pakankamai kariuomenės [[Jonas Karolis Chodkevičius]] 1605 m. nusprendė neprileisti Švedijos kariuomenės prie Rygos ir pastojo jai kelią ties Salaspiliu. Jonui Karoliui Chodkevičiui 1605 m. nugalėjus 2,5 karto didesnę Švedijos kariuomenę [[Salaspilio mūšis|Salaspilio mūšyje]] buvo sudarytos paliaubos, kurios vėliau pratęstos iki 1608 m. Faktiškai laimėjimu nebuvo pasinaudota, nes krašte virė kova su karaliumi ir kilo [[Zebžidovskio rokošas]].
 
{{ist-stub}}