00:07, 30 gruodžio 2009 versija taisyti Pakajus (aptarimas \| indėlis) 17 828 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		00:05, 8 sausio 2010 versija taisyti anuliuoti Pakajus (aptarimas \| indėlis) 17 828 keitimai pap. Kitas pakeitimas →
Eilutė 66: 1871 m., po tremties [[Rusija\|Rusijos]] [[Penzos gubernija\|Penzos gubernijoje]], Lomžoje leista apsigyventi žinomam [[Užnemunė]]s rašytojui ir švietėjui [[Antanas Tatarė\|Antanui Tatarei]]. Savo paskutinius metus (mirė 1889 m.) jis praleido seserų [[benediktinai\|benediktinių]] vienuolyne, buvo palaidotas miesto kapinėse (kapo vieta nežinoma). Lomžos vyskupijos bažnyčiose pastoracinį darbą dirbo nemažai lietuvių: 1825 m. ir 1861 m. Lomžos klebonu buvo kun. [[Bonaventūra Butkevičius]], kurį laiką ~~vikaravo~~kunigavo būsimasis [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas\|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataras kun. [[Justinas Staugaitis]], tautosakininkas kun. [[Adolfas Lapinskas]], kun. [[Ignas Čižiauskas]]. Netoli nuo miesto išsidėsčiusiuose kaimuose vikarais tarnavo knygnešys kun. [[Vincas Dargis]], rašytojas kun. [[Juozas Šmulkštys]], politinis veikėjas kun. [[Juozapas Antanavičius]], kompozitorius kun. [[Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius]]. XIX a. pab. - XX a. pr. aplink Lomžą esančiose vietovėse dirbo lietuvių mokytojai Jonas Gūžys, Vincas Budrevičius, Konstantinas Jankauskas, [[Mykolas Jeronimas Krupavičius]], [[Antanas Žmuidzinavičius]]. Lomžos gubernijos kalėjime kurį laiką buvo uždarytas ''Suvalkijos knygnešių karalius'' [[Juozas Kancleris]], kalėjo gydytojas [[Antanas Garmus]], knygnešys [[Juozas Varkala]]. 1905-08 m. Lomžos priemiestyje Piątnicoje mokytojavo žinomas poetas [[Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis]], jo nuolatinis pašnekovas buvo Piątnicos klebonas teologijos magistras kun. [[Vincas Aleksandravičius]]. Jie abu dalyvavo [[Didysis Vilniaus Seimas\|1905 m. Didžiajame Vilniaus Seime]], o grįžę įkūrė Lomžos lietuvių draugiją „Pagalba“. Draugija, jungusi apie 50 narių, organizavo savišalpą, rengdavo tautiškus vakarus ir koncertus. Susirinkusiems dainuodavo lietuvių choras, kurio vadovu buvo klebono brolis, vėliau tapęs žinomu kompozitoriumi, [[Aleksandras Aleksis-Aleksandravičius]]. (Savamokslis chorvedys po Lomžos gimnazijos baigimo kurį laiką dainavimo paslapčių sėmėsi miesto chore ''Liutnia'').

Lomža: Skirtumas tarp puslapio versijų