Juozas Gaubas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Botas: Automatinis teksto keitimas (- 07]] + 7]] & - 08]] + 8]] & - 09]] + 9]]) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
[[Image:PLCH-GAUBAS JUOZAS.jpg|thumb|right|200px|Juozas Gaubas]]
'''Juozas Gaubas''' ([[1879]] m. [[birželio 20]] d. Mickūnų k., [[Lygumos|Lygumų]] valsč.
==Biografija==
Tėvas buvo vargonininkas ir turėjo gražų balsą. Nuo dešimties metų Juozas pradėjo mokytis vargonuoti pas vargonininkus Valavičių ir Butkevičių [[Šeduva|Šeduvoje]] ir kitur. Nuo [[1891]] m. groti vargonais mokėsi [[Šiauliai|Šiauliuose]], o vėliau - [[Rokiškis|Rokiškio]] vargonininkų mokykloje. ▼
Nuo [[1893]] m. buvo [[Šiauliai|Šiaulių]] vargonininko padėjėjas, bet netrukus gavo vargonininko vietą [[Stačiūnai|Stačiūnuose]] ([[Pakruojo rajono savivaldybė|Pakruojo raj.]]). Nuo [[1895]] m. vargonininkavo [[Kurskas|Kurske]] ([[Rusija]]), nuo [[1897]] m. - [[Mariupolis|Mariupolyje]], nuo 1898 m. - [[Stavropolis|Stavropolyje]] ([[Kaukazas]]). Dirbdamas Kurske, mokėsi ir muzikos mokykloje. [[1899]] m. įstojo į kontraboso klasę [[Maskva|Maskvos]] filharmonijos muzikos mokykloje. Muzikos teorijos mokėsi pas žymius rusų ir kitų tautybių tuometinius pedagogus: specialiosios harmonijos pas E. Konijų, kontrapunkto gėjų draugiją „Garsas“ ir subūrė 50 dalyvių chorą „Garsas“, o gimnazijoje suorganizavo vyrų chorą. Abu chorus (apie 200 dalyvių) parengė [[1924]] m. pirmajai visos Lietuvos [[dainų šventė|dainų šventei]] [[Kaunas|Kaune]].
▲Nuo dešimties metų Juozas pradėjo mokytis vargonuoti pas vargonininkus Valavičių ir Butkevičių [[Šeduva|Šeduvoje]] ir kitur.
Nuo
Nuo [[1933]] m. - Klaipėdos pedagoginio instituto muzikos lektorius (dėstė muzikos teoriją ir chorvedybą), su asistentu [[Stepas Sodeika|
▲Nuo 1895 vargonininkavo Kurske (Rusijoje), nuo 1897 Mariupolyje, nuo 1898 Stavropolyje - Kaukaze. Dirbdamas Kurske, mokėsi ir muzikos mokykloje. 1899 įstojo į kontraboso klasę Maskvos filharmonijos muzikos mokykloje. Muzikos teorijos mokėsi pas žymius rusų ir kitų tautybių tuometinius pedagogus: specialiosios harmonijos pas E. Konijų, kontrapunkto gėjų draugiją „Garsas" ir subūrė 50 dalyvių chorą „Garsas", o gimnazijoje suorganizavo vyrų chorą. Abu chorus (apie 200 dalyvių) parengė [[1924]] pirmajai visos Lietuvos dainų šventei [[Kaunas|Kaune]]. [[1925]] m. [[vasario 10]] d. pastatė [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] operą „Birutė". [[1925]] dalyvavo chorvedžių suvažiavime [[Kaunas|Kaune]], steigiant Lietuvos chorvedžių draugiją (buvo sekretorius). Vėliau buvo Lietuvos muzikų draugijos valdybos narys. [[1926]] - [[1928]] Klaipėdos muzikos mokyklos-konservatorijos mokytojas, administratorius ir simfoninio orkestro dirigentas - surengė koncertų [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir kituose Lietuvos miestuose, [[1928]] dirigavo [[Mikas Petrauskas|M. Petrausko]] operą „Birutė" ir [[Šarlis Guno|Ch. Gounod]] „Faustą" (pastatyta muzikos mokyklos moksleivių ir dėstytojų jėgomis), vadovavo „Aidos" chorui.
[[1944]] m. pasitraukęs į [[Vokietija|Vokietiją]]
▲Nuo [[1928]] buvo muzikos mokytojas Telšių mokytojų seminarijoje ir gimnazijoje, o [[1929]] su seminarija perkeltas i Plungę.
J. Gaubas žinomas ir kaip kompozitorius. Sukūrė ir harmonizavo lietuvių liaudies dainų chorams ir solistams.
▲Nuo [[1933]] Klaipėdos pedagoginio instituto muzikos lektorius (dėstė muzikos teoriją ir chorvedybą), su asistentu [[Stepas Sodeika|S. Sodeika]] vadovavo studentų chorui, dėstė ir muzikos kursuose. [[1939]] vokiečiams okupavus Klaipėdą, su institutu persikėlė į [[Šiauliai|Šiaulius]], o [[1940]] į Vilnių. Institute dėstė harmoniją, dainavimo metodiką, vadovavo pedagoginei praktikai. Vilniaus muzikos mokykloje buvo inspektorius ir dėstytojas. [[1940]] m. [[kovo 1]] d. - [[1940]] m. [[kovo 2]] d. [[Vilnius|Vilniuje]] vykusiame Lietuvos muzikų draugijos suvažiavime išrinktas į valdybą.
▲[[1944]] pasitraukęs į [[Vokietija|Vokietiją]]-Bavariją, J. Gaubas vargonininkavo Dillingeno lietuvių stovykloje, vertėsi privačiomis muzikos pamokomis ir akompanavo solistams. [[1946]] dalyvavo Lietuvių katalikų muzikos darbuotojų suvažiavime Regensburge, buvo išrinktas į Lietuvių katalikų tremtinių bažnytinės muzikos komisiją. [[1950]] atvyko į JAV - Bostoną, MA. Vertėsi muzikos pamokomis, vargonininkavo lenkų bažnyčioje. Vėliau persikėlė į Putnamą, CT, kur Nekalto Prasidėjimo Marijos vienuolyno seserų vadovų mokykloje dėstė muziką.
▲J. Gaubas žinomas ir kaip kompozitorius. Sukūrė ir harmonizavo lietuvių liaudies dainų chorams ir solistams. [[1924]] parašė muziką [[Šiauliai|Šiaulių]] gimnazijos himnui. Nemaža jo dainų išleista: [[1937]] „Mažųjų dainos" mokykloms, „Liaudies dainos mišriajam chorui", [[1952]] „Mišių giesmės" ir kiti rinkiniai. [[1972]] išleistas giesmių ir dainų rinkinys chorams. Be dainų, sukūrė giesmių, mišių ir kitokių kūrinių. Giesmė „Marija" buvo premijuota. Jo harmonizuotos liaudies dainos „Žalioj girelėj" ir „Augo kalnely" skambėjo [[1938]] dainų šventėje [[Klaipėda|Klaipėdoje]] ir [[1939]] [[Niujorkas|New Yorke]] Pasaulinės parodos Lietuvių dienos koncerte.
==Šaltinis==
| |||