Kurumčios kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Kurumčios kultūrai būdingi paminklai – laikinos [[gyvenvietė]]s, [[kapinynas|kapinynai]], [[piliakalnis|piliakalniai]], uolų piešiniai. Kurumčios kultūros žmonės, pusiau klajokliai, gyveno genčių sąjungomis, vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, metalo apdirbimu. Mirusieji laidoti nedeginti, ant kapo duobės statytas vadinamasis pomirtinis namelis. [[Baikalas|Baikalo]] ežero [[Olchono sala|Olchono saloje]] rasta kapų su mažais čiumo pavidalo statiniais. Lenos aukštupyje ir palei Kudos upę ant uolų aptinkama piešinių raudona [[ochra]], kurie dažniausiai vaizduoja raitelius su vėliavomis, kupranugarius, žmones ilgais drabužiais; jie panašūs į kirgizų, [[Jenisiejus|Jenisiejaus]] ir [[Altajus|Altajaus]] [[tiurkai|tiurkų]] [[1 tūkstantmetis pr. m. e.|1 tūkstantmečio pr. m. e.]] meną. Tarp uolų piešinių yra įrašų, kurie leidžia manyti, kad Kurumčios kultūros gyventojai (kurumčincai, kartais klaidingai tapatinami su rašytiniuose šaltiniuose minimais kurikanais) naudojo raštą. Kurumčios kultūra turėjo įtakos [[jakutai|jakutų]] ir [[buriatai|buriatų]] kultūrai.<ref> {{VLE|XI}} |333||Kurumčios psl. kultūra}}</ref>