Kurka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: pl:Curche |
S →Istoriografija: VLE parametrų reikšmių užpildymas. |
||
Eilutė 4:
Pirmą kartą paminėta [[1249]] m. [[VO|Vokiečių ordino]] ir prūsų taikos ([[Christburgo taika]]) sutartyje, čia ji apibūdinama kaip stabas iš paskutinių tais metais javų varpų. [[Simonas Grunau]] ir [[Lukas Davidas]] mini Kurką kaip vieną iš šešių aukščiausių prūsų panteono dievų. S. Grunau vadina Kurką maisto ir gėrimo dievu, kurio stabas stovėjęs Heiligenbeilyje ({{lt|Šventapilė}}, dab. {{ru|[[Mamonovas]]}}, [[Kaliningrado sritis]]), vietovėje, kur augęs ąžuolas. Šalia kūrenta [[ugnis]], joje deginę iškultus javus arba miltus, medų. Pavadinimas Heiligenbeil kildinamas iš legendos, kad prūsus krikštiję žmonės kirviu nukirto šventąjį ąžuolą.
[[Vladimiras Toporovas]] šias Kurkai skirtas apeigas lygina su [[latviai|latvių]] javų dievybės [[Jumis|Jumio]] varymo iš lauko papročiu, teigia, kad Kurka yra derlingumo dvasia, kuri gali pakenkti grūdams, o žmogui su ja tinkamai bendraujant – pagausinti derlių. Kiti šaltiniai nurodo, kad Kurka buvo garbinama ten, kur prie vandens stovėjo akmuo. Ten būdavęs [[aukuras]], prie jo – Kurkos stabas. Prūsai aukodavo pirmuosius pavasario vaisius, pirmą pagautą žuvį. [[Matas Pretorijus]] Kurką vadina ''Curcho'' ir kildina iš žodžio gerklė. [[Kazimieras Būga]] vardą Kurka siejo su lietuvišku žodžiu ''krūmas''.
Su [[žemaičiai]]s ribojęsi [[skalviai]] šiam dievui taip aukodavę: ant išskobtos lentos sudėdavo grūdus ar [[žuvis]] ir ant jų atlikdavo midaus, pieno ar alaus libacijas, o paskui viską sudegindavo savo dievams.
== Šaltiniai ==
|