Kalnėnų piliavietė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
red
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S VLE parametrų reikšmių užpildymas.
Eilutė 16:
|tirtas =
}}
'''Kalnėnų piliavietė''', ''Kalnėnų piliakalnis, Bišpiliukai'' – [[piliakalnis]] 2 &nbsp;km į vakarus nuo [[Jurbarkas|Jurbarko]], prie [[Kalnėnai|Kalnėnų]] kaimo, [[Nemunas|Nemuno]] dešiniojo kranto slėnyje, 1,3 &nbsp;km į pietvakarius nuo [[Mituva|Mituvos]] ir Nemuno santakos, 0,85 &nbsp;km į pietus nuo Kalnėnų kaimo kapinių ir 0,1 &nbsp;km į šiaurės vakarus nuo Nemuno dešiniojo kranto. Kultūros paminklo kodas A 681P.<ref>[http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=2042 Kultūros paminklų registras]</ref>
 
== Piliavietė ==
Piliavietę sudaro dvi kalvos, piliakalnis ir įtvirtintas papilys, atskirtos 4 m gylio ir 6 m pločio (dugne) grioviu. Piliakalnio šlaitai statūs, 4,5 m aukščio. Viršūnės aikštelė stačiakampė, 26 x 14 m dydžio. Šiaurinėje ir pietinėje pusėje, už griovio, buvo supilti pylimai. Šiaurinis pylimas 34 m ilgio, 18 m pločio ir 3 m aukščio. Pietuose buvusį pylimą nuplovė Nemunas, išliko l m aukščio ir 10, 5 m pločio pylimo liekanų. Į pietvakarius nuo piliakalnio yra papilys, jo aikštelė pailga, 55 x 48 m dydžio, apjuosta 20 m pločio ir 2 m gylio grioviu. Piliavietė apardyta Nemuno potvynių, jos teritorijoje randama didelių (15,5 x 8,5 x 30,5 &nbsp;cm) plytų, iš akmens mūrytų pastatų liekanų, [[arbaletas|arbaleto]] strėlių antgalių. <ref> {{VLE|IX|222||Kalnėnų piliavietė}} 222 psl.</ref> Piliavietės kalvelės vadintos ir Pipirkalniais <ref>Lietuviškoji enciklopedija, Kaunas, 1935. T.3. p. 1267</ref>
 
== Istorija ==
Piliakalnyje stovėjo [[1343]] m. [[VO|kryžiuočių]] pastatyta Georgenburgo pilis, kurią [[1382]] m. nesėkmingai puolė Lietuvos didysis kunigaikštis [[Kęstutis]]. [[1384]] m. pilį sudegino [[Vytautas]]. [[1387]] m. kryžiuočiai pilį atstatė, [[1392]] m. ji vadinama Bajenburgu, [[1396]] m. vėl Georgenburgu. [[1403]] m. Vytautas ją sudegino. <ref> {{VLE|IX}} |222||Kalnėnų psl.piliavietė}}</ref>
 
== Tyrimai ==
[[1949]] m. [[Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija|Jurbarko vidurinės mokyklos]] kraštotyrininkai surengė žvalgomąją ekspediciją, kurios metu rasta akmeninių sviedinių, [[verpstukas]], geležinių strėlių antgalių (keturbriaunių ir žeberklo formos), puodų šukių gnaibytu ornamentu, žalvario gabalėlių. Aptikta viena ugniavietė su geležies gargažėmis joje. Radiniai buvo Jurbarko V.Grybo memorialiniame muziejuje (Jurbarko V.Grybo memorialinio muziejaus direktoriaus Juozo Kriaučiūno [[1958]] m. užpildytas archeologinio paminklo pasas).
 
Piliavietę žvalgė [[1960]] m. [[Rimutė Jablonskytė-Rimantienė|Ramutė Rimantienė]], [[Lietuvos istorijos institutas]], [[1972]] m. [[Petras Romas Olišauskas]] ir [[1990]] m. [[Saulius Berulis]], Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba. [[1972]] m. piliavietė kartografuota, [[1990]] m. nustatyta teritorija. <ref>[http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=2042 Kultūros paminklų registras]</ref>
 
{{ltunavigacija