Dūmas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas: smulkūs taisymai |
S VLE parametrų reikšmių užpildymas. |
||
Eilutė 5:
Būdavo apmokestinamas kiekvienas kūrenamas [[židinys]]. Šis prievolės vienetas ''dūmu'' vadintas dėl to, kad kūrenant židinį be [[kaminas|kamino]], rūkdavo visas šiaudinis dūminio gyvenamojo namo stogas. Buvo taikomas [[Rusija|Rusijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Balkanai|Balkanuose]] (čia [[XIII a.]] - [[XIV a.]] vadintas ''dymnina''). Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ūkį ''dūmu'' imta vadinti [[XIV a.]], kai buvo siekiama išvengti prievolių didinimo ir keli dūmai jungėsi į tarnybą. Dūmą paprastai sudarė mažoji valstiečio šeima. Po [[XVI a.]] vidurio [[Valakų reforma|Valakų reformos]] dūmas tapo ūkio ir sodybos sinonimu. Lenkijos pavyzdžiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje [[1649]] m. įvestas mokestis nuo dūmo [[padūmė]].
[[1795]] m. [[Rusija]]i užėmus Lietuvą, apmokestinimo vienetu tapo [[revizinis asmuo]] ir dūmai nebebuvo registruojami.
== Dūmų surašymas ==
Išliko [[1667]] m., [[1690]] m. dūmų surašymų duomenys. Lietuviškose apskrityse ([[Ašmenos apskritis|Ašmenos]], [[Breslaujos apskritis|Breslaujos]], [[Lydos apskritis|Lydos]], [[Trakų apskritis|Trakų]], [[Ukmergės apskritis|Ukmergės]], [[Upytės apskritis|Upytės]], [[Vilniaus apskritis|Vilniaus]], [[Žemaitija|Žemaitijos]]) iš pradžių buvo apie 182 000, baltarusiškose apskrityse – daugiau, kaip 300 000 dūmų. [[XVII a.]] viduryje dėl karo, bado ir [[maras|maro]] išmirus daugeliui gyventojų, [[XVIII a.]] pradžioje dūmų sumažėjo beveik dvigubai. XVIII a. pabaigoje dūmas iš esmės sutapo su gyvenamuoju namu. [[1790]] m. lietuviškosiose apskrityse buvo 190 000 dūmų, o visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje apie 451 000, tarp jų - 17 [[vienuolynas|vienuolynų]], apie 500 [[klebonija|klebonijų]], 144 000 valstiečių ūkininkų, 23 000 kaimų ir miestų daržininkų bei trobelninkų sodybų, daugiau, kaip 8000 [[smuklė|smuklių]] (karčemų) ir kita.
== Žodžio kilmė ==
| |||