Baltistika: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Baltistika''' siauraja prasme - klasikinės [[Kalbotyra|kalbotyros]] atšaka, tirianti [[baltai|baltų]] kalbas bei literatūras, įskaitant žodinę tradiciją.

Istorinė [[lingvistika]] baltistikos srityje tiria [[baltų kalbos|baltų kalbų]] atsiradimą, jų vystymąsi, kaitą, bei išlikusį ir buvusį dialektų, kalbų giminingumą kitoms [[Indoeuropiečių kalbos|indoeuropiečių kalbinės grupės]] ir neindoeuropiečių kalboms. Tiria baltų žodžių kilmės bei jų raidos problemas fono-semantinių bendrybių nustatymo plotmėje (lingvistinė etimologija), o taip pat kalbos struktūrų kaitą bei bendrybes ir sąryšius su kitomis indoeuropiečių kalbinėmis grupėmis ir neindoeuropiečių kalbomis, gvildena indoeuropietiškojo bendrumo problemas.

PagrindiniaiPagrindinis baltistikos centraicentras Lietuvoje yra [[VU|Vilniaus universitete]] bei [[Lietuvos mokslų akademijoje|Mokslų Akademijojeuniversitetas]]. Kadangi [[lietuvių kalba]] yraindoeuropiečių kalbų kontekste turi vienanemažai archaiškiausiųarchaiškų pasaulyjebruožų, tai baltistiniusbaltistini moksliniustyrimai tyrimusatliekami atliekair daugelisten pasauliokur moksloyra centrų[[indoeuropeistika]].

Žymų indėlį į baltistiką padarė pvž. [[Rusija|Rusijos]] mokslininkai V.Toporovas, parašęs Prūsų kalbos etimologinio žodyno 1-5 t. bei O.Trubačiovas su juo išplėtojęs K. Būgos darbus - išsamiai ištyrę ir konstatavę Padneprės [[hidronimija|hidronimijos]] baltiškumą.