Mikalojus IV: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Pranciškonai|Pranciškonas]], [[1274]]–[[1279]] m. ordino generolas, [[Šv. Bonaventūras|Šv. Bonaventūro]] įpėdinis. [[1278]] m. [[kardinolas]], [[1281]] m. Palestrinos (netoli Romos) vyskupas. Buvo popiežiaus patarėjas, vykdė jo diplomatines misijas [[1272]] m. [[Bizantija|Bizantijoje]] ir [[1278]] m. [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Išrinktas popiežiumi siekė [[Anžu dinastija|Anžu dinastijos]] valdovams grąžinti [[Sicilija|Siciliją]]. [[1289]] m. [[Karolis II Anžu|Karolį II Anžu]] vainikavo [[Neapolio ir Sicilijos karalius|Neapolio ir Sicilijos karaliumi]]. [[1291]] m. [[saracėnai|saracėnams]] užėmus Akko, paskutinį krikščionybės centrą [[Palestinos regionas|Palestinoje]], nesėkmingai bandė suvienyti [[Tamplierių ordinas|Tamplierių]] ir [[Joanitų ordinas|Joanitų ordinus]], surengti [[kryžiaus žygiai|kryžiaus žygį]] į Šventąją Žemę. Pradėjo krikščioniškąsias misijas [[Kinija|Kinijoje]], rėmė misijas [[Balkanai|Balkanuose]] ([[Albanija]], [[Serbija]], [[Bosnija]]) ir artilerijos Rytuose. [[Bulė|Bule]] „Coelestis altitudo“ [[1289]] m. nustatė pusę Apaštalų Sosto pajamų skirti [[kardinolų kolegija]]i. Globojo menus, pasirūpino perstatyti ir išpuošti [[Šventojo Jono bazilika Laterane|Laterano Šv. Jono]] ir [[Švč. Mergelės Marijos Didžioji bazilika|Švč. Mergelės Marijos Didžiąją]] (''Santa Maria Maggiore'') bazilikas Romoje. <ref>{{VLE|XV}}, |79||Mikalojus psl. IV}}</ref>